Tais laikais, kai greičiausia keliavimo priemonė buvo oro balionas, Filijui Fogui ir jo tarnui Paspartu prireikė 80 dienų, kad paknopstomis aplėktų planetą. Skrendant lėktuvais užteko daugiau nei dvigubai trumpesnės laiko atkarpos, tačiau skubos išvengti nepavyko. Aplankėme kai kurias J.Verne‘o aprašytos kelionės vietas, nors iš esmės maršrutas pasirinktas kitoks.
Visada norėjau aplankyti Naująją Zelandiją – tas troškimas prasidėjo gerokai anksčiau, nei filmo „Žiedų valdovas“ sukelta turistinė karštinė.
Europa – Amerika – Okeanija – Azija – Europa – tokia buvo generalinė kryptis, kuri vėliau apaugo intriguojančiais šalutiniais keliais. Nukeliauta daugiau nei 43700 kilometrų, kirstas pusiaujas, tarptautinė datos linija ir visos laiko juostos. Patirta daugybė įspūdžių, sutikta įdomių žmonių, pabuvota keistose vietose.
Visose kelionėse daug fotografuoju ir filmuoju, bet šįkart ryžausi leistis į kelią be vaizdo kameros. Pasiklioviau naujuoju fotoaparatu „Nikon“ D7000, jo kone visagaliu 18-200 mm objektyvu ir galimybe filmuoti aukštos raiškos režimu. Vieni lūkesčiai buvo viršyti, kiti pasiteisino tik iš dalies, bet apie tai – vėliau. Šiuose kelionių reportažuose papasakosiu ne tik apie aplankytus kraštus ir sutiktus personažus.
Pasidalysiu vaizdais ir praktiškais atradimais, kaip tokius reginius užfiksuoti. Nesu profesionalus fotografas, kaip ir daugelis mėgstu patogius sprendimus, bet galiu jus patikinti: spaudyti mygtuką nustačius aparatą automatiniu režimu – tas pats, kaip apgaudinėti save patį. Nes tai, ką pamatai už tų plačių jūrų ir aukštų kalnų, verti didesnių nei įprasta pastangų. Kad paskui būtų ką pačiam prisiminti ir kitiems parodyti.
Kita planetos pusė
Viskas prasideda nuo idėjos, o toliau – tik detalės, kuriomis pamažu užsipildo pirminės vizijos rėmai. Visada norėjau aplankyti Naująją Zelandiją – tas troškimas prasidėjo gerokai anksčiau, nei filmo „Žiedų valdovas“ sukelta turistinė karštinė. Pasaulio pakraštys, paskutinis krantas, vieta, už kurios nieko (beveik) nebėra. Ar gali kas nors intriguoti labiau, nei tokia tolima ir paslaptinga vieta? Šalis, kurią pasiekti gali tik apkeliavęs pusę planetos.
Taip, ji toli. Iš tiesų, bilietai nepigūs. Todėl metai po metų šią idėją vis aukodavau atostogoms pasirinkdamas ne tokius atokius kraštus – Aziją, Afriką, Centrinę Ameriką, ar dar ką nors. Kol vieną kartą supratau, kad atidėlioti nebeišeina, o 2011-ieji – puikus metas aplankyti kivių žemę. Šiemet pasaulis ją prisiminė du kartus – kai vasarį pietinę salą supurtė galingas žemės drebėjimas ir spalį, kuomet Naujoji Zelandija surengė pasaulio regbio turnyrą ir tapo čempione.
Yra keli būdai nusigauti iki tų tolimų salų, aš pasirinkau mažiau varginantį – su pailsėjimais tarpinėse šalyse. Taip sumažėjo laiko kiviams, bet atsirado vietos kitoms teritorijoms ir šiokiam tokiam atokvėpiui. Tai, ką aptikome pakeliui į pagrindinį tikslą su kaupu viršijo lūkesčius, o kelionės pabaigoje netgi atrodė, kad gal toms vietoms buvo skirta per mažai laiko. Ypač vakarais už ilgo baro ar apvalaus stalo klausantis visokių pasaulio klajūnų pasakojimų apie jų lėtą būtį – du mėnesiai Tongoje, mėnuo Vanuatu, paskui gal Kuko salos... Skaudu, kai tau reikia vis tai skaičiuoti ne mėnesiais, o dienomis. Na, bet nereikia varyti Dievo į medį...
Pasiruošimas
Ši kelionė nuo ankstesnių skyrėsi dar ir tuo, kad beveik visas pasiruošimas ir planavimas buvo vykdomas išmaniuoju telefonu, naudojantis įvairiomis keliautojui sukurtomis aplikacijomis. Skrydžius, o jų buvo daugiau nei tuzinas, padėjo susirasti „Skyscanner“. Numatytą maršrutą patikrinti, atstumus suderinti ir įvertinti talkino „Google Maps“ programėlė, automobiliai buvo išnuomoti per telefono aplikaciją, dalį vietų nakvynei padėjo užsakyti booking.com, o senas geras „Trip Advisor“ su savo begalinėmis istorijomis apie pasaulio viešbučius padėjo apsispręsti dėl kai kurių kitų vietų. Ar bereikia minėti, kad su vietos gyventojais, nuomojančiais namus ir butus taip pat susirašinėjau per telefone įdiegtą „Gmail“ programą?
 |
| Liudas Dapkus/Naudingas daiktas tolimoje kelionėje. |
Žinoma, virtuali realybė gerokai skiriasi nuo tikrosios, o atstumai, pamatuoti telefono mikroprocesoriaus, tikruose keliuose gali ištįsti du ar net tris kartus. Bet šiaip ar taip, šios kelionės metu lydėjo tik malonios staigmenos, o kruopštus dienų planavimas pasiteisino šimtu procentų
Pravertė ir iš anksto nupirkti ar pasiskolinti keliautojo pagalbininkai: elektros adapteriai, LED žibintuvėliai, vaistai įvairiems gyvenimo atvejais, atitinkama avalynė, drabužiai.
Keliaujant aplink pasaulį neišvengiamai iškyla klausimas: kuria kryptimi tai daryti? Ir Rytai, ir Vakarai turi savų privalumų bei trūkumų, susijusių su laiko skirtumu bei kai kuriais kitais faktoriais. Viską gerai pasvėręs apsisprendžiau traukti Vakarų kryptimi. Kai kur buvo laiko laimėta, kai kur – prarasta, o paskui – vėl atgauta. Bet tai – jau kito rašinio tema.
