Antilopės, dulkes filtruojančios straubliu
Kažin ar šiandien Lietuvos vyrai dar naudoja tokį apibūdinimą, tačiau anksčiau galėjai dažnai išgirsti frazę „ta mergina grakšti kaip antilopė“. Rodos įsivaizduojate, apie ką eina kalba, tačiau ar žinojote, kad šiai grupei priklauso daug labai skirtingų gyvūnų? Tai gali būti ir 3,5 kg sveriančios 30 cm ūgio nykštukinės antilopės, ir vos ne tonos svorio 1,8 m aukščio kanos. Tačiau visą šią įvairovę savo keistumu pralenkia saigos.
Saigos ypatingos tuo, kad vietoj įprastos nosies turi straublį. Jis išnaudojamas kaip efektyvus filtras dulkėm sulaikyti. Ekspertai tikina, kad šie žinduoliai turėtų stovėti tarp avies ir antilopės, tačiau žmonės dažniau juokauja, kad vienas protėvių galėjo būti skruzdėda.
Gyvai jas pamatysite tik Rusijai priklausančioje Kalmukijos respublikoje, Mongolijoje, Kazachstane ir dalyje Kinijos. Tiesa, saigų ragai Kinijoje savo kaina prilygsta tauriesiems metalams, mat gauti gana sudėtinga, o tradicinės medicinos žinovai ypatingai giria jų gydomąsias savybes.
Bekailės žiurkės – raktas į mirtinų ligų gydymą
Retam kuriam žiurkė kelia susižavėjimą, užklupę ją lakstančią po kambarį pasijustume šiek tiek nejaukiai. O kaip reaguotumėte į identišką padarą, tačiau be kailio? Taip atrodo plikasis smėlrausis, gyvenantis rytinėje Afrikos dalyje. Bet pamatyti jį vargu ar pavyks net sukorus didžiulį atstumą iki Indijos vandenyno skalaujamų krantų, nes šie graužikai spiečiasi didelėse požeminių tunelių sistemose, kolonijomis, kurias sudaro iki 300 gyvūnų.
Geltonų dantų ir kone peršviečiamos rožinės odos grožio rinkimų komisija tikrai neįvertintų, tačiau plikieji smėlrausiai ypač domina mokslininkus. Kodėl? Juose niekada neatsiranda auglių – nei natūraliai, nei paveikus radiacija. Galima drąsiai teigti, kad jie yra ilgiausiai gyvenantys šiuo metu žinomi graužikai. Užfiksuotas amžiaus rekordas – 32 metai. Urviniai visą gyvenimą išlaiko puikią fizinę formą ir rodos jų neveikia senėjimo mechanizmas. Tikima, kad išsiaiškinus tamsiuose, amoniako garų pilnuose tuneliuose dienas leidžiančių gyvių paslaptį, ateityje pavyks pagydyti šiuo metu mirtinas ligas.
Pūkuotieji angoros triušiai
Pamenate, kai vaikystėje mama nusivesdavo į atrakcionų parką ir nupirkdavo cukraus vatos? Angoros triušiai atrodo panašiai, kaip tas išsitaršęs saldus skanėstas ant medinio pagaliuko. Jei tą vilnos kamuolį nukirptume, po juo rastume įprastą triušį, kurio svoris gali siekti vos 2-6 kilogramus.
Šių naminių gyvūnų veisėjai ir šiaip mylėtojai buriasi į klubus, dalinasi šukavimo subtilybėmis ir kitais naudingais patarimais. Jie teigia, kad angoros triušiai yra viena seniausių rūšių, pradėta veisti Turkijoje. Iš pietvakarių Azijos Prancūziją pasiekė tik 18 amžiuje, kur akimirksniu tapo labai populiarūs. Neprireikė nė šimto metų ir žinduoliai paplito po visą Europą.
Triušiai dažnai linksniuojami organizacijų, kovojančių už etišką elgesį su gyvūnais, reklamose. Iš ilgo ir minkšto pūkuočių kailio gaminamą angoros vilną labai vertina kokybiškų rūbų gamintojai, tad šiuo metu yra galybė nepavydėtinomis sąlygomis įrengtų veisyklų.
Daugiau egzotiškų kelionių rasite: kelioniuakademija.lt
