Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Konkursas „Egzotiškos atostogos“. Laosas – labiausiai atsipalaidavusi šalis pasaulyje

Paprastai į šitokį griovį vietiniai meta šiukšles arba juo teka lietaus upės. Bet jai tai - nė motais
Tomo Baranausko nuotr. / Paprastai į šitokį griovį vietiniai meta šiukšles arba juo teka lietaus upės. Bet jai tai - nė motais
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Visi gentainiai, kurie keliavo po Pietryčių Aziją, sutiks – tai intensyvus regionas. Tankiai gyvenami miestai, draugiški (kartais net kiek per daug) žmonės, kuriems tūlas europietis yra ir pramoga, ir viltis, kad kišenėje jau tuoj tuoj nusės dar keli doleriai, milijonai tuk-tukų, motorolerių, vienas kitas keturkojis eismo dalyvis – visa tai yra trečiojo pasaulio šalių kasdienybė, nuo kurios pabėgti neįmanoma, o ir neverta.

Tokiame bičių avilyje pabuvus, ir įspūdžių pasikrauname, ir savo krašto patogumus labiau vertiname. Visgi, Pietryčių Azijoje yra viena šalis, kurią būtų galima įvardinti balta varna. Jos žmonės, ko gero, yra labiausiai atsipalaidavę visame pasaulyje, jiems nė motais, kad kaimyninėse šalyse gyvenimas verda ir kunkuliuoja. Čia galioja savi įstatymai, o atsipalaidavimas – pagrindinis iš jų. Ponios ir ponai, sveiki atvykę į Laosą!
Dažnai juokaujama, kad jei Tailande ar Vietname dažnai tenka gintis nuo verslių vietinių, tai Laose turi pats susirasti restorano savininką, prižadint jį, įtikinti jį pagaminti tau maisto ir tik tada veiksmas prasidės. Mano paties patirtis buvo būtent tokia.

Prakeliavęs jau pusę metų ir prie regiono intensyvumo pripratęs, į Laosą atvykau iš kaimyninės Kambodžos. Išlipus iš valties Si Phan Don (4 Tūkstančių Salų) regione, laukė pirmas siurprizas – niekas manęs nepasitiko, nemojavo rankomis, nesiūlė eiti pažiūrėti „paties geriausio viešbučio pasaulyje“ ar įsigyti prekių. Prieblandoje teko kiūtinti vienam ir, tiesą sakant, tokia pradžia man atrodė labai įkvepianti. 

Ko gero, nei pats to neplanuodamas, pažintį su labiausiai atsipalaidavusia pasaulio šalimi pradėjau nuo pačios romiausios jos vietos. Si Phan Don yra maždaug 50 km Mekongo upės ruožas, kuriame sausuoju metų laiku nusėdęs vanduo atveria maždaug tiek salų salelių, kiek ir yra užkoduota pavadinime – 4 tūkstančius. Gyvenimo tempas čia lėtas, lyg visi ir viskas būtų užstrigę pirmoje pavaroje. Ir žmonės, ir jų auginami galvijai čia lėtai vaikšto, dar lėčiau plaukioja Mekonge, o atsipalaiduot, atrodytų, jiems net nereikia, nes jie ir taip neįsitempia. Rami upės tėkmė, apsnūdę ir palmėmis pasidabinę kaimeliai ant jos kranto, apylinkėse esantys kriokliai, iš kurių meistriškai, tegul ir primityviai, sužvejojamos žuvys, yra tai, kas ir keliautojus paverčia romiais avinėliais, o ne pirmyn veržtis linkusiais eržilais. 

Tomo Baranausko nuotr./Atsipalaidavimo akimirka hamake
Tomo Baranausko nuotr./Atsipalaidavimo akimirka hamake

Sunkiai tikisi, tačiau tokia atmosfera norom nenorom priverčia užmiršti viešą paslaptį – Laosas yra labiausiai užminuota šalis pasaulyje. Nesprogusių bombų, kurios atsirado amerikiečių karo su vietnamiečiais dėka, čia yra tiek, kad dar 100 metų vyks jų neutralizavimo darbai. O kol jie vyksta, kasdien vidutiniškai po vieną žmogų žūva. Gera naujiena yra ta, kad visas šis palikimas labiau paplitęs tik viename šalies regionų, ir tol, kol tenai nekeliauji, esi saugus. 

Tomo Baranausko nuotr./Pietinėse Laoso provincijose gausu krioklių
Tomo Baranausko nuotr./Pietinėse Laoso provincijose gausu krioklių

Nedaug keliautojų lanko pietines ir centrines Laoso provincijas, kur yra įspūdingų krioklių, urvų su šventyklomis, kavos plantacijų, visiškai nuo Antrojo Indokinijos karo laikų nepasikeitusių kaimų. Gerą savaitę praleidęs ant motorolerio, šią šalies dalį spėjau neblogai pažinti.

Tomo Baranausko nuotr./Kelias dienas važinėjausi dar tik ruošiamais keliais. Viskas puiku, kol nesutinki sunkvežimio. Tada įkvepi, prisimerki ir pagazuoji, kad greičiau pralėkt dulkių debesį
Tomo Baranausko nuotr./Kelias dienas važinėjausi dar tik ruošiamais keliais. Viskas puiku, kol nesutinki sunkvežimio. Tada įkvepi, prisimerki ir pagazuoji, kad greičiau pralėktum dulkių debesį

Didžiausią įspūdį man padarė Thank Kong Lo – vienas iš natūralios gamtos stebuklų Laose, apie kurį verta papasakoti atskirai. Įsivaizduokite upę, kuri pradingsta urve ir 7 km vinguriuoja po kalnu, prieš išlįsdama kitoje jo pusėje. Urvas, kuriuo upė teka, kai kada išplatėja iki 100 m ir jo apšviesti nepajėgia net galingi valtininkų prožektoriai. Įspūdžius dar labiau sustiprina valtyje sėdinčių žmonių šešėliai, kurie ant urvo šonų matomi visada. Retkarčiais tolumoje pasirodo mažytis žiburiukas, kuris vis didėja, kol pradedi suprasti, kad tai valtis, plukdanti keliautojus atgal. Išnirus į šviesą ir šiek tiek pasivaikščiojus po džiungles, atgal prieš srovę tuos pačius 7 kilometrus plaukiame jau priešinga kryptimi. Toks pasiplaukiojimas – viena įspūdingesnių mano patirčių Laose. 

Tomo Baranausko nuotr./Vyksta naujai pirkto motorolerio šventinimas
Tomo Baranausko nuotr./Vyksta naujai pirkto motorolerio šventinimas

Šiaurinę šalies dalį daugelis keliautojų pažįsta jau kiek geriau. Didesni miestai, geresnis pasiekiamumas, gausybė budistinių šventyklų ir fantastiška gamta yra tik keletas priežasčių.  Čia yra ir Luang Prabangas – ankstesnė Laoso sostinė, o dabar UNESCO pasaulio paveldo objekto statusą turintis miestas, ir Vang Viengas – įspūdingų kalnų ir upės papėdėje įsikūręs miestelis, pritraukiantis krūvas „tūbingo“ (plaukimo upe ant pripūstos padangos kameros) entuziastų, ir, be abejo, dabartinė šalies sostinė – Vientianas. 

Tomo Baranausko nuotr./Muang Ngeu Nua kaimą Šiaurės Laose supa kalnai ir upė
Tomo Baranausko nuotr./Muang Ngeu Nua kaimą Šiaurės Laose supa kalnai ir upė

Be šių vietų, man labai knietėjo aplankyti atokesnius šiaurės Laoso kaimus, kurie pasiekiami tik valtimis. Viename tokių kaimų – Muang Ngoi Neua – užtrukau keletą dienų, besivartydamas hamake ir besigrožėdamas kalnų bei upės vaizdais. Čia jautiesi lyg pabėgęs nuo civilizacijos – elektros būna tik porą kartų per dieną, kai užkuriami dyzeliniai varikliai, todėl dažnai visi draugiškai vakarieniauja jau prie žvakės šviesos. Šalia esantis budistų vienuolynas mielai priima visus apsilankiusius, keletą kartų vakarojome prie laužo visi kartu – būrys skirtingo amžiaus vienuolių ir aš. Tokie pasibuvimai man tapo didele pramoga – ne taip dažnai pasitaiko gyvenime proga su vienuoliais pakalbėti įvairiomis temomis. 

Tomo Baranausko nuotr./Draugiški budistų vienuoliai, su kuriais vakarodavome prie laužo
Tomo Baranausko nuotr./Draugiški budistų vienuoliai, su kuriais vakarodavome prie laužo

Nors Laose praleidau tik keletą savaičių, čia dar yra ką nuveikti – dar giliau šiaurėje gyvena daug įvairių genčių, kurių gyvenimą pamatyti būtų labai įdomu, kalnuose yra begalės vietų žygiams, o ir ne visas maistas išragautas. Šalyje, kuri dar vadinama „milijono dramblių šalimi“, dramblių iš tiesų belikę apie pora tūkstančių. Tačiau priežasties aplankyti Laosą užtenka ir vienos. Raskite ją, ir, gali būti, kad maloniai save nustebinsite. Juk tai – labiausiai atsipalaidavusi šalis pasaulyje!

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje