Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kruizas šalia Japonijos krantų – laivas su teniso kortais, dydžio sąvokos ir Nagasakio tragedija (I)

Auksinis Paviljonas Kiote. A. Preibienės nuotr.
Auksinis paviljonas Kiote. A. Preibienės nuotr.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Su pasakojimais apie Japoniją prasilenkti tiesiog neįmanoma. Nebuvau iš tų žmonių, kurie sienas puošia hieroglifais išmargintais plakatais, laisvalaikiu dėvi kimono, o pietums renkasi tik sušius. Tačiau paslapčia tikėjausi kada nors aplankyti šią tolimą šalį. Ir vos gavau pasiūlymą leistis į kruizą, jau tą pačią minutę ėmiau krautis daiktus. Šiandien galiu drąsiai teigti – tai viena įdomiausių aplankytų vietų.

Dangoraižio dydžio laivas su teniso kortais ir golfo aikštynais

Lėktuvui įveikus šiek tiek daugiau nei 8 tūkst. kilometrų ir nusileidus Tokijo oro uoste, nespėjome net atsikvėpti, o jau judėjome Ramiojo vandenyno link. Sostinės apžvalgai pažadėta paskutinioji diena, o dabar laukė dešimties dienų kruizas galybėmis salų išmargintais vandenimis. Tikriausiai nieko keisto, kad pirmieji ryškūs įspūdžiai įstrigo būtent iš laivo.

„Princess Diamond“ vardu pakrikštytas laineris ne tik nuo kranto atrodo lyg iššokęs iš tobulo atviruko, vos patekęs vidun pasijauti lyg penkių žvaigždučių viešbutyje.

„Princess Diamond“ vardu pakrikštytas laineris ne tik nuo kranto atrodo lyg iššokęs iš tobulo atviruko, vos patekęs vidun pasijauti lyg penkių žvaigždučių viešbutyje.

Vien norint išvardinti visus jame esančius privalumus prireiktų gero pusdienio. Mėgstantys pliuškentis vandenyje, kad ir nuo ryto iki vakaro gali mirkti penkiuose baseinuose.

Viename jų įrengtas baras, tereikia nuplaukti iki atitinkamo taško ir taurė vėlei papildyta. Penkiolikos aukštų daugiabutį savo dydžiu lenkiančiame laive galia miklinti rankas teniso kortuose ar golfo aikštyne, kiauras dienas lindėti bibliotekoje, o naktimis prakaitą lieti klubuose.

Kas labiausiai sužavėjo mus? Kelioninis nuovargis darė savo, tad apie aktyvias pramogas nė nemąstėme, bet mūsų Operos ir baleto teatro dydį atkartojantis amfiteatras tapo savotišku traukos centru. Jame ne kartą ir ne du stebėjome tradiciniais kostiumais pasidabinusių artistų pasirodymus.

Kad ir kokia didžiulė pramogų pasiūla bebūtų, visko išbandyti nepavyko. Plaukdavome naktimis, o dienomis laivas prisišvartuodavo vis naujame uoste. Vos pasiekęs sausumą leisdavomės tyrinėti miestų ir miestelių. Visgi buvo ir tokių, kurie visą kruizo laiką, rodos, net nebuvo iškėlę kojos iš pramogų kupino laivo.

Japonija. A.Preibienės nuotr.
Japonija. A.Preibienės nuotr.

300 tūkst. gyventojų miestas vadinamas miesteliu

Pirmoji banguojančios kelionės stotelė – Aomori, kuriame gyvena šiek tiek mažiau nei 300 tūkst. žmonių. Toks skaičius pas mus, Lietuvoje, jau rodytų esant didelį miestą, o Tekančios Saulės šalyje tokia gyvenvietė turi tik miestelio statusą. Čia tikriausiai nė nebūtume sustoję, tačiau sakurų žydėjimas pakoregavo kapitono planus. Ir štai mes parke, kuriame 5 tūkst. senų liepų dydžio medžių, žavinčių įstabaus grožio žiedais. Po nusvirusiomis šakomis įrengta scena, kurioje vyksta šokėjų pasirodymai, o aplink ją tradicinius suvenyrus ir užkandžius siūlantys mugės prekeiviai.

Vietiniai tradicinius kostiumus dėvi lyg mes išeiginius baltinius. Tai pastebėjome tiek laive, kuriuo keliavo ir nemažas japonų būrys, tiek visuose mūsų aplankytuose miesteliuose.

Japonija. A.Preibienės nuotr.
Japonija. A.Preibienės nuotr.

Kultūros sostinė ir vis dar gyva Nagasakio tragedija

Nors sakuros žydėjo dar visą savaitę, kiekvieną kitą dieną stengėmės apžiūrėti kuo daugiau įvairesnių objektų. Štai Kanazava mieste šniukštinėjome preciziškai išpuoselėtą parką, kurio centre per amžius stovi nuo pamatų iki stogo aukščiausios vietos auksu padengta pilis.

Dviračiais skersai išilgai išmaišėme daugiau nei tūkstantį metų imperatoriškąja sostine laikytą Kiotą. Megapolyje iki šių dienų gyvenimas tiesiog verda, ne veltui jis laikomas meno, kultūros ir išminties centru. Čia kone ant kiekvieno kampo rasi puošnius rūmus, šventyklas, zen parkus ar meno kūrinių kolekcijas glaudžiančius muziejus.

Nagasakis. A.Preibienės nuotr.
Nagasakis. A.Preibienės nuotr.

Nekantriai laukėm ir kol pasieksime Nagasakio krantus. Nors nuo dienos, kuomet ant jo buvo numesta atominė bomba praėjo beveik 70 metų, trečdalį miesto sunaikinusios katastrofos atgarsiai vis dar išlikę. Čia galima rasti užkonservuotus, sprogimo bangą atlaikiusius, pastatų likučius, galybę vaizdo medžiagos, bombos muliažą. Daug vietos skiriama pokalbiams apie vėliau pasireiškusius apsigimimus.

Kad ir kokie šie istoriniai įvykiai būtų įdomūs, jie neša gana neigiamą emociją, tad iškart po muziejų ir memorialų bėgome į miesto gilumą. Nagasakis įsikūręs savotiškoje duobėje – vienoje pusėje kalnai, kitoje jūra. Mieste veikia funikulierius, tad negalėjome praleisti galimybės užkilti į aukščiausią tašką. Vaizdas tiesiog tobulas, nes lyg ant delno atsiveria panorama. Ir kas svarbiausia, grožiui neprilygsta net Tokijas, kurį vėliau įsiminėme, kaip daugybės šviesų ir dangoraižių sostinę.

Kelionių į Japoniją specialistai – kelioniuakademija.lt 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje