Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Meghalaja: gyvieji tiltai dažniausiai lietaus skalaujamoje žemės vietoje

Gyvieji tiltai Meghalajoje
Static.panoramio.com / Iš medžių šakų susiraizgę tiltai
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Atėjus rudeniui skundžiamės lietingomis dienomis. Tačiau Indijos rytuose įsikūrusios Meghalajos valstijos gyventojams tokios dejonės greičiausiai sukeltų šypseną. Drėgniausioje žemės vietoje sulaukiama maždaug dešimt kartų daugiau kritulių nei Lietuvoje, o tarp niekad neišdžiūvančių balų akį džiugina vietinis pasididžiavimas – iš medžių šakų susiraizgę tiltai.

Static.panoramio.com/Gyvieji tiltai Meghalajoje
Static.panoramio.com/Gyvieji tiltai Meghalajoje

Išvertus iš sanskrito kalbos Meghalaja reiškia „debesų buveinė“. Taip ši vieta buvo pavadinta ne be reikalo – atrodo, jog kalnuose įsikūrę nameliai skęsta baltuose pataluose. Greta jų driekiasi nesibaigiantys, tvarkingai išdėliotų lysvių laukai bei didžiuliai kriokliai. Aukščiausio jų, Nohkalikai, aukštis siekia net 340 metrų.

Nuostabios gamtos apsuptyje už fotoaparato stvertis verčia šimtus metų stovintys gyvieji tiltai. Augantys medžiai čia truputį „pakoreguojami“ taip, jog šakos persipintų tarpusavyje ir susijungusios sudarytų lieptą. Tiesa, formavimasis gali užtrukti iki 15 metų, tačiau tokia konstrukcija laikui bėgant darosi vis stipresnė ir patikimesnė. Tokiu būdu „gaminami“ ne tik tiltai, bet ir kopėčios, padedančios įveikti aukštus šlaitus.

Nors Meghalajoje jau kuriasi prabangūs viešbučiai, kuriuose tikrai sušilsite po lietingos dienos, šiame krašte pabuvojo dar nedaugelis.

Norint pasigrožėti žmogaus nepaliesta gamta, būtina užsukti į Balphakramo nacionalinį parką. Religingieji vietiniai tiki, jog 3000 metrų virš jūros lygio įsikūrusiame draustinyje atgula dvasios. Čia išvysite ne tik upes bei kanjonus, bet ir tik šioms vietovėms būdingus gyvūnus – raudonąją pandą bei lojantį elnią. Nebijantiems karščio verta apsilankyti gegužės – kovo mėnesiais, kada termometro stulpelis pakyla iki 37 laipsnių, ir keturkojai, palikę savo slėptuves, renkasi prie vandens telkinių.

cdn.theatlantic.com/Iš medžių šakų susiraizgę tiltai
cdn.theatlantic.com/Iš medžių šakų susiraizgę tiltai

Žmonės-vėžliai ir spalvotos bažnyčios

Vaikštinėdami kalnuotose Meghalajos apylinkėse tikrai susipažinsite su Khasi žmonėmis. Prisitvirtinę visą kūną dengiančius skėčius – knupsus, padarytus iš bambuko ir bananmedžio lapų, iš nugaros jie primena vėžlius. Vietinių kasdienybė nelengva, kadangi dirbti tenka net ir siaučiant audroms bei vėjams, o dienos atlyginimas siekia vos 2,5 dolerio. Tiesa, Vakarų pasaulio atgarsiai šį kraštą pasiekia. Tačiau keistu būdu: pavyzdžiui, Khasi vaikai vis dažniau pakrikštijami naujausių išmaniųjų prietaisų vardais.

Meghalaja – viena iš nedaugelio išskirtinai krikščioniškų Indijos valstijų, tad čia gausu bažnyčių. Ypač daug jų stūkso sostinėje Šilonge, o gausiausius lankytojų būrius pritraukia Šv. Marijos katedra. Didžiulis mėlynas pastatas labiau primena filmuką apie smurfus, o ne maldos namus, tačiau tikrąją šventyklos funkciją išduoda miestą sauganti Dievo Motinos statula.

cdn.theatlantic.com/Žmonės-vėžliai
cdn.theatlantic.com/Žmonės-vėžliai

Meghalają verta aplankyti ne tik dėl nuostabios gamtos. Kai ko pasimokyti galima ir iš Khasi žmonių. Paklausti, ar sunku gyventi ten, kur dangus nuolat apniukęs, jie tarsteli, jog nieko negali pakeisti, tad per daug nesukdami galvos džiaugiasi tokiu gyvenimu, koks jis yra.

Kelionių į Indiją specialistai – kelioniuakademija.lt

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje