BBC supažindina su 7 tokiais objektais – puikiais architektūros paminklais, prie kurių nerasite minios turistų.
1. Parlamento rūmai, Rumunija. Venas didžiausių, brangiausių ir vizualiai sunkiausių valstybinių pastatų pasaulyje yra Bukarešto parlamento rūmai. Jie pastatyti tautos nekęsto komunistų diktatoriaus Nicolae Ceaușescu valdymo metais. Pastatas toks didelis, kad jį net sunku nufotografuoti, sako teisininkas Jannas Hoke'as, šiuose parlamento rūmuose dirbęs 1990-aisiais.
1984 metais pastatytas neoklasikinio stiliaus namas turi 12 aukštų (dar 8 – po žeme), kuriuose yra įrengta daugiau nei 3 tūkst. kabinetų. Visas parlamento rūmų plotas užima 330 tūkst. kv. m. Įspūdingo statinio projektas kainavo pasakišką sumą – 3,3 milijardus eurų. Tačiau piniginė vertė – tik dalis kainos, kurią sumokėjo Bukareštas už parlamento rūmų statybą.
Kad galėtų iškilti toks statinys, penktadalis Bukarešto buvo sugriauta. Į sunaikintų pastatų sąrašą pateko ir istorinė miesto dalis – sugriautos daugiau nei 30 bažnyčių ir sinagogų, taip pat apie 30 tūkst. privačių namų.
2. Didžioji Dženės mečetė, Malis. Šis statinys yra nesenas – jis pastatytas 1907 metais. Tačiau būtent ši mečetė yra didžiausias iš purvo pastatytas objektas pasaulyje.
Maldos namai sukurti beveik vien iš saulės „iškeptų“ molio plytų, smėlio ir skiedinio, kuris yra purvo ir tinko mišinys. Didžioji Dženės mečetė laikoma vienu iš Sudano Sahelian architektūros stiliaus pasididžiavimų.
1988-aisiais unikali mečetė įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą. Tiesa, žiaurios šiaurės Afrikos vasaros pakenkė statiniui – kai kuriose vietose yra gilių įtrūkimų.
Po liūčių vietiniai susirenka ir, kiek įmanoma, atnaujina įspūdingąją mečetę. Todėl bent jau kol kas nėra realaus pavojaus, kad šis architektūros stebuklas sunyks.
3. Deravaro fortas, Pakistanas. Čolistano dykumoje stūksantis fortas sudarytas iš 40 bastionų – gynybinių bokštų, kurie visi kartu sudaro kvadrato formos teritoriją. Kartu su sienomis jie užima maždaug 1 500 m perimetrą ir stovi apie 30-ies m aukštyje.
Nors objektas – įspūdingas, apie jį nežino net dauguma pakistaniečių. Iš dalies taip yra dėl sudėtingo patekimo. Norint pasiekti fortą reikia įveikti nemažą kelią keturiais ratais varomais džipais per dykumą kartu su gidu.
Taip pat prieš kelionę turėsite gauti leidimą iš vietos lyderio – valdžios atstovo. Tačiau visos pastangos vertos. Šį architektūros stebuklą mačiusieji tvirtina, jog nieko panašaus nėra matę visame pasaulyje.
4. Čand Baori šulinys, Indija. Tai – nuostabus senovės architektūros pavyzdys, kuris pribloškia savo dydžiu. Laiptiniai šuliniai unikalūs – jie kasami tik Indijoje. O Čand Baori yra vienas giliausių ir gražiausių.
Jo gylis yra maždaug 13 aukštų pastato aukščio. Simetriškais akmeniniais laiptais, kurie sukuria labirinto įspūdį, nusileidus maždaug į 30 m gylį galima pamatyti smaragdo žalumos „baseiną“.
800-900 mūsų eros metais šiuos laiptus pastatyti įsakė Nikumbha dinastijos karalius Chanda. Tai padaryta praktiniais sumetimais – šiame regione vasaromis dažnai būdavo sausros ir gyventojai pritrūkdavo vandens. O didžiuliame šulinyje jo būdavo net ir per didžiausią kaitrą.
5. Stari Most (Senasis tiltas), Bosnija ir Hercegovina. Senasis tiltas buvo pastatytas 1566 metais pagal Osmanų imperijos architekto Mimaro Hajrudino projektą iš 456 vietinio akmens gabalų. Tai buvo turkų architektūros šedevras.
Vos pastatytas tiltas su arka tapo Mostaro miesto širdimi ir tokiu buvo 427 metus. 1993 metais per Bosnijos karą jį smarkiai apgadino karinė artilerija. Tačiau vos atsiradus galimybei, vietiniai surado lėšų ir atstatė istorinį tiltą. 2004 metais jis vėl atidarytas. Vietiniai juokauja, kad dabar tiltą reikėtų vadinti „nauju senuoju tiltu“.
Po rekonstrukcijos tiltas šiek tiek pasikeitė, tačiau gyventojai išlaikė seną tradiciją: nutrūktgalviai nuo jo neria į Neretvos upę, taip parodydami savo drąsą.
6. Didžioji Indijos siena, Indija. Visi esame girdėję apie Didžiąją kinų sieną, tačiau tokią turi ir Indija. Vietinių dar vadinama Kumbhaldarh, Didžioji indų siena yra antroji ilgiausia siena pasaulyje. Žinoma, ji nusileidžia tik konkurentei Kinijoje.
Radžastane stovinčios sienos storis yra 4,5 m, ji tęsiasi 36 km, turi 7 sutvirtintus vartus. Kaip visi gynybiniai įtvirtinimai, Didžioji Indijos siena pirmiausia buvo skirta apsaugoti už jos gyvenančius žmones nuo priešų.
1443 metais vietos valdovas Rana Kumbha užsakė pastatyti sieną, kad apsaugotų savo tvirtovę, esančią ant kalvos. Legenda byloja, kad dėl nežinomų priežasčių siena ilgai nebuvo užbaigta – net kelis kartus buvo atnaujintos jos statybos, tačiau galutinis taškas taip ir nepadėtas.
Galiausiai valdovas, pasikonsultavęs su savo dvasios patarėju, nusprendė, jog užbaigti statybas padės tik auka. Kad būtų apsaugoti už sienų gyvenantys žmonės, savo gyvybę paaukojo nežinomas savanoris. Sakoma, kad jo kūnas ilsisi ties pagrindiniais vartais.
XIX amžiuje siena buvo išplėsta ir dabar saugo daugiau nei 360 šventyklų, kurios yra teritorijos viduje. Nemaža dalis keliautojų į šią vietą užklysta atsitiktinai – nepaisant savo įspūdingos išvaizdos ir istorijos, Didžioji Indijos siena nėra plačiai žinoma.
7. Šeicho Loftalos mečetė, Iranas. Harmonijos pavyzdys – taip architektai apibūdina dar vieną turistams beveik nežinomą stebuklą, daug šimtmečių stovintį Irano mieste Isfahane.
Jame esanti Nagši Džahano (Meidani Šacho) aikštės ansamblis su mečetėmis (XVII a.) įtrauktas į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą. Tačiau viena jų – šeicho Loftalos mečetė – turėtų sulaukti išskirtinio dėmesio.
1603–1619 metais pastatyta šventovė yra labai elegantiška, tačiau didžiausias netikėtumas tas, jog ji neturi mečetėms įprastų minaretų ar vidinio kiemo.
Sakoma, jog tai greičiausiai lėmė šios mečetės paskirtis – ji niekada nebuvo skirta viešumai. Daugiausia čia laiką leisdavo šeicho haremo moterys.
Į maldos salę jos patekdavo per ilgą klaidų požeminį koridorių, kuris subtiliai dekoruotas.
Mečetės kupolas dekoruotas spalvą keičiančiomis plytelėmis, kurios, keičiantis dienos šviesai, gali būti grietinėlės spalvos arba rausvos. Šviesos, šešėlių žaismas matyti ir kitose mečetės vietose, pavyzdžiui, ant sienų mozaikų.
Galima tik spėti, ar apie tai ją projektavę architektai iš anksto pagalvojo, ar atsitiktinai sukūrė išskirtinę atmosferą.
