Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

9 neištyrinėtos pasaulio vietos laukiančios nutrūktgalvių nuotykių ieškotojų

Tiltas Kosta Rikoje
123rf.com nuotr / Tiltas Kosta Rikoje
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Atrodytų, pasaulyje jau neliko žemės plotelių, kurie nebūtų ištyrinėti žmonių. CNN.com portalo žurnalistams talkina vienas žymiausių šių laikų pasaulio tyrinėtojų Dr. Robinas Hanbury-Tenisonas, kuris įsitikinęs, kad žemėje dar tikrai yra nepaliestų gamtos kampelių, kuriuos ištyrinės ateities kartos. Vienos vietos lengviau prieinamos paprastiems keliautojams, kitos – tik didžiulius biudžetus turintiems mokslininkams.

1. Centrinė Amerika (lengvai prieinama tyrinėtojams)

Šioje žemyno dalyje tikrai yra ką patyrinėti – nuo drėgnųjų atogrąžų miškų iki senovės civilizacijų paliktų pėdsakų. Nuotykiai gali būti tiek pavojingi, tiek įtempti ir sunkūs, priklausomai nuo kiekvieno keliautojo noro. 

Evelinos ir Karolio nuotr./Pakeliui ieškoti krioklių
Evelinos ir Karolio nuotr./Pakeliui ieškoti krioklių

Dr. Robinas Hanbury-Tenisonas pažymi: „Rekomenduočiau tyrinėjimams visą Centrinę Ameriką, Panamą, Monteverdes debesų miškus Kosta Rikoje, kur įrengtos puikios džiunglių tyrinėjimo stotys, kuriose galėsite saugiai ir įdomiai padirbėti. Be to, jei tik tai jus jaudina, Centrinėje Amerikoje dar vis yra neatrastų senovės civilizacijų miestų bei archeologinių vietovių. Pavyzdžiui, Gvatemala tikrai slepia neatrastų majų šventovių“.

2. Borneo sala, Mulu nacionalinis parkas (lengvai prieinama tyrinėtojams)

Gunung Mulu nacionalinis parkas – UNESCO saugoma teritorija. Šis parkas turi vienus didžiausių pasaulyje urvų ir olų bei vienus seniausių tropinių miškų. Nors tai tikrai prieinama vieta ir į daugelį urvų net organizuojami turai, vis dėlto tai tikrai ne turistinis pasivaikščiojimas – daugelyje vietų čia reiks visų nuotykių ieškotojo įgūdžių. 

123rf.com nuotr/Mulu urvai Borneo saloje
123rf.com nuotr/Mulu urvai Borneo saloje

Dr. Robinas Hanbury-Tenisonas: „1979 metais aš vedžiau didžiausią ekspediciją, kurią kada nors surinko Karališkoji geografų draugija. Pasiėmiau su savimi 130 mokslininkų ir šiuose miškuose praleidome 15 mėnesių. Tada mes atradome 24 tūkst. naujų rūšių ir „nulaužėme“ šio miško kodą. Dėl baisaus miškų naikinimo, Mulu parkas dabar izoliuotas nuo visuomenės tarsi didelė sala, didelė savita ekosistema. Dėl to šiame miške vis dar yra ką veikti tyrinėtojams. Čia yra ir didžiausia pasaulyje urvų sistema, tad rimti nuotykių ieškotojai taip pat gali pasismaginti“. 

3. Amazonės džiunglės (ne taip lengvai prieinamos tyrinėtojams)

Šie miškai dar žinomi Amazonijos vardu. Tai vienas didžiausių žemės natūralių gėrybių ir gyvybės šaltinių. Net penktadalis žemėje pagaminamo deguonies išmetama į atmosferą Amazonės džiunglėse. Naujas šių miškų tyrinėjimo objektas – Amazonijos medžių skliautas, kuriame, tikima, gyvena pusė pasaulio gyvybės rūšių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Didžiausių gėlavandenių žuvų – arapaimų (pirarucu) – laimkis Amazonės regione, Solimoes upėje. 2013 m. gruodžio 15 d.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Didžiausių gėlavandenių žuvų – arapaimų (pirarucu) – laimikis Amazonės regione, Solimoes upėje. 2013 m. gruodžio 15 d.

Dr. Robinas Hanbury-Tenisonas: „Praleidau įvairiose Amazonijos vietose labai didelę dalį savo gyvenimo. Tai vieta, kur yra puikios sąlygos tyrėjo darbui – važiuojate ir dirbate“.

4. Didysis barjerinis rifas, Australija (ne taip lengvai prieinama tyrinėtojams)

Tai didžiausia pasaulyje koralinių rifų sistema, besidriekianti šiaurės rytų Australijos pakrantėje. Joje auga 400 koralų tipų, gyvena 1500 žuvų ir 4000 moliuskų rūšių. Šiame gamtos stebukle yra 2500 atskirų rifų ir daugiau nei 900 salų. 

Australijos barjerinis rifas
Australijos barjerinis rifas

Dr. Robinas Hanbury-Tenisonas: „Didysis barjerinis rifas dar labai neištyrinėtas, tiesiog važiuokite ir dirbkite viename iš daugelio tyrimų centrų įrengtų ten, jie nuolat atranda naujų rūšių. Koraliniai rifai miršta dėl vandens užterštumo ir šiltėjančios temperatūros, tad svarbu kuo greičiau šią vietą ištyrinėti. Tai nepavojingas tyrinėjimo objektas, tik reikia turėti PADI nardymo sertifikatą ir visi rifai bus jums prieš akis. 

5. Kamčiatka, Rusija (ne taip lengvai prieinama tyrinėtojams)

1000 km ilgio Kamčiatkos pusiasalis dėl daugiau nei 200 aktyvių ugnikalnių ir atšiauraus klimato dar žinomas kaip „ugnies ir ledo žemė“. Regionas turi daugiausiai meškų visoje Rusijoje, o upės ir ežerai pilni žuvų. 

Viktoro Nesterovo nuotr./Iš kelionės į Kamčiatką
Viktoro Nesterovo nuotr./Iš kelionės į Kamčiatką

Dr. Robinas Hanbury-Tenisonas: „Didelė dalis Sibiro labai nuobodi, tik tundra ir nieko daugiau. Vis dėlto, Kamčiatka jau visai kitokia. Čia gyvena daugiau genčių ir vietinių žmonių nei yra indėnų visoje Brazilijoje. Ir komunizmo laikotarpiu jie net kentėjo taip pat kaip ir gentys Brazilijoje. Labiausiai jaudinantis dalykas, kad Kamčiatka yra toje pačioje platumoje kaip ir Britų salos, tačiau Kamčiatka neturi Golfo srovės, tad čia visada žemėje karaliauja įšalas“.

6. Šiaurės Mianmaras (sunkiai prieinamas tyrinėtojui)

Šiaurinio trikampio subtropiniai miškai yra vieni mažiausiai ištyrinėtų pasaulyje. Labai atoki vieta ir nuolatinė politinė įtampa pristabdė Mianmare bet kokius tyrinėjimus. Tačiau ši vieta žinoma, kaip turinti neišpasakytą gyvybės rūšių įvairovę. 

B.Tilmantaitės nuotr./Gyvenimas aplink antrą didžiausią Mianmaro ežerą Inle
B.Tilmantaitės nuotr./Gyvenimas aplink antrą didžiausią Mianmaro ežerą Inle

Dr. Robinas Hanbury-Tenisonas: „Tai vienas iš labiausiai jaudinančių pasaulio kampelių. Dėl politinių priežasčių, karinių veiksmų ir šalies nestabilumo ne daugelis pabuvojo ten. Šiauriniame Mianmare yra nuostabūs miškai, kuriuose niekas iš tyrinėtojų kojos nėra įžengęs nuo 1920 metų. Šios vietos 60 metų buvo karinių neramumų centre, tačiau dabar birmiečių valdžia spaudžiama kinų, kad atvertų teritoriją dujotekiams per miškus tiesti. Taigi šių džiunglių tyrinėjimas ne tik nuostabus, bet ir skubus darbas. Dabar mokslininkai kovoja dėl šių miškų išsaugojimo ir ištyrimo, prieš Šiaurės Mianmare pasirodant buldozeriams“.

7. Kongo džiunglės (labai sunkiai prieinamos tyrinėtojams)

Tai antri didžiausi atogrąžų miškai pasaulyje dengiantys šešias valstybes – Kamerūną, Centrinę Afrikos Respubliką, Kongą, Demokratinę Kongo Respubliką, Pusiaujo Gvinėją ir Gaboną). 

123rf.com nuotr/Gorila Kongo Demokratinėje Respublikoje
123rf.com nuotr/Gorila Kongo Demokratinėje Respublikoje

Dr. Robinas Hanbury-Tenisonas: „Šiame regione tiek daug karinių konfliktų. Pagrobimai, nužudymai ir prievartavimai vis dar šių miškų kasdienybė. Tai labai pavojinga vieta, bet būtent dėl to ji vis dar tokia įdomi“. 

8. Vostoko ežeras, Antarktidoje (beveik neįmanoma pasiekti tyrinėtojams)

Po Antarktida yra sudėtingas upių tinklas. Pirmą kartą pastebėtas rusų ir 1990 metais britų pažymėtas žemėlapyje, Vostoko ežeras užima 15 tūkst. kv. km plotą. Visgi šis ežeras neįprastas – jis buvo paslėptas po keturių kilometrų storio ledu dešimtis milijonų metų. 

wikimedia.org nuotr./Rusų Vostoko stotis Antarktidoje
wikimedia.org nuotr./Rusų Vostoko stotis Antarktidoje

Dr. Robinas Hanbury-Tenisonas: „Šis požeminis ežeras nuo pasaulio buvo izoliuotas apie 25 mln. metų, tačiau jis sugrįžo į paviršių – jis šaltas, ledinis ir ten giliai tikrai yra gyvybės. Tai nepakartojama vieta. Norintys dalyvauti šio ežero tyrinėjime, neabejoju, turėtų būti pasiruošę susimokėti daug pinigų už kelionę, būti ištvermingi ir kantrūs bei pasirengę labai nuobodžiam, sunkiam, šaltam, nepatogiam darbui. Tačiau tai būtų galimybė prisidėti prie labai jaudinančių pasaulio ir Vostoko ežero atradimų“. 

9. Marianų įduba, Ramusis vandenynas (beveik neįmanoma pasiekti tyrinėtojams)

Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje yra giliausia pasaulio vieta suformuota dviejų tektoninių plokščių kraštų. Praeitais metais ten nusileido žymus režisierius Jamesas Cameronas. 

Kadras iš „YouTube“ /Marianų lovys, kuriame mokslininkams pavyko aptikti gausybę mikroskopinių organizmų.
Kadras iš „YouTube“ /Marianų lovys, kuriame mokslininkams pavyko aptikti gausybę mikroskopinių organizmų.

Dr. Robinas Hanbury-Tenisonas: „Tai 11 km gylyje esanti šalta juoda vieta. Ten nėra saulės šviesos, tad gyvybė ten gyva cheminės sintezės dėka. Pasitelkę naujas technologijas šioje vietoje, aplink trykštančias karštąsias versmes, mes tikrai dar atrasime daug naujų gyvybės formų“.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje