Tačiau rinkodarą išmanantis vyras regi Lietuvos, kaip produkto, galimybes. Tereikia pasitempti kai kuriose srityse.
Egzaminus laikė, kol gavo vairuotojo pažymėjimą
Lietuvoje Mahmoudas atsidūrė dėl tos pačios priežasties, kaip daugelis užsieniečių, – meilės. Jis vedė lietuvę, todėl nuo 2011-ųjų kovo gyvena mūsų šalyje. Sprendimas buvo neplanuotas ir sunkus.
Visi galvoja, kad esu teroristas, mušu savo žmoną ir vedžiau ją tik dėl vizos.
„Tam pasiryžti buvo nelengva, nes nežinojau nei jūsų kultūros, nei kalbos“, – prisipažino Mahmoudas.
Prieš sutikdamas būsimąją žmoną jaunas vyras ketino kraustytis į Dubajų, bet taip niekada ir neįgyvendino šio sumanymo. Tačiau atsidūrė visai kitoje pusėje – Europos šiaurėje.
Atsikraustė praėjus vos pusmečiui nuo pirmojo apsilankymo Lietuvoje. Jau tuomet, viešėdamas per atostogas, buvo priblokštas, kiek menkai anglų kalbos galima rasti net turistinėse vietose. Persikėlęs atrado ir lietuvių susikurtus stereotipus apie egiptiečius bei musulmonus apskritai.
„Visi galvoja, kad esu teroristas, mušu savo žmoną ir vedžiau ją tik dėl vizos“, – skundėsi pašnekovas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Imigrantas ir pabėgėlis lietuviams – vienas ir tas pats
Paklaustas apie didžiausias problemas per pirmuosius gyvenimo svetimoje šalyje mėnesius, o gal priešingai – netikėtus malonius dalykus, pavyzdžiui, paslaugius žmones, Mahmoudas patikino, kad niekas nevyko sklandžiai. Jam buvo nelengva tvarkyti įvairius dokumentus, dar sunkiau – ieškoti darbo.
„Anglų kalbos nemokėjimas buvo didžiulis barjeras, – prisiminė egiptietis. – Panašu, kad migracijos tarnyboje nebuvo ją mokančių žmonių. Jie siųsdavo žmones pas mane į namus patikrinti, ar tikrai juose gyvenu, o tie žmonės nekalbėdavo angliškai.“
Jų laiškai taip pat būna surašyti lietuviškai, o interneto puslapio lietuviška versija – kur kas išsamesnė už anglišką.
Migracijos tarnyba siųsdavo žmones pas mane į namus patikrinti, ar tikrai juose gyvenu, o tie žmonės nekalbėdavo angliškai.
Ne mažiau sunkumų užsienietis patyrė ir „Regitroje“. Ironiška, kad teorijos egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti joje galima laikyti anglų kalba, bet angliškos medžiagos mokytis ar bandomųjų testų internete Mahmoudas taip ir nerado.
„Neturėjau kito pasirinkimo, kaip tik registruotis egzaminui begalę kartų, kol jį išlaikiau“, – sakė pašnekovas.
Panašių keblumų kyla ir bendraujant su medikais poliklinikoje, policijos pareigūnais ir panašiose situacijose.
Anglų ir arabų kalbos pravertė
Žinoma, atsikraustęs į mūsų šalį jis ėmė mokytis lietuviškai ir dabar yra pasiekęs pirmą lygį, kurio norimam darbui gauti dažnai nepakanka. Solidi ankstesnė egiptiečio karjera – geras dešimtmetis rinkodaros ir komunikacijos srityje – darbdaviams Lietuvoje didelio įspūdžio nepadarė.
Mahmoudo gyvenimo aprašyme – JAV ir Vakarų Europos kompanijų, dirbančių Artimųjų Rytų šalyse, pavadinimai. Jis gyrėsi buvęs atsakingas už tokių klientų, kaip „General Motors“, „Nestle“, „Cadbury“, „Virgin Megastore“, „Carrier“, „Carrefour“ ir „MasterCard“, komunikacijos ir rinkodaros projektus, dirbęs specializuotose žiniasklaidos ir komunikacijos kompanijose.
Nepaisant lygių galimybių darbo rinkoje, egiptiečiui buvo nelengva konkuruoti, mat bendrovių, kurios ieškotų vien angliškai kalbančio žmogaus, Lietuvoje nėra daug. Tenka kreiptis į vietos darbdavius, kuriems lietuvių ir rusų kalbos kur kas svarbesnės už anglų.
Mahmoudas puikiai kalba ne tik angliškai, bet ir gimtąja – arabų kalba. Lietuvoje tuo gali pasigirti ne daug žmonių, nors pastaroji verslininkams, ieškantiems kelių į musulmonų kraštų rinkas, turėtų būti labai svarbi. Ar bent dėl to vyras kada nors jautėsi pranašesnis?
„Man pasisekė, kad dabartiniame darbe reikalingos abi kalbos, kitaip gero darbo nebūčiau radęs“, – pripažino jis.
Pašnekovui apmaudu ir dėl to, kad ES piliečiai turi privilegijų prieš atvykėlius iš trečiųjų šalių. Pvz., vairuotojo pažymėjimą jie gali pasikeisti į lietuvišką be jokių egzaminų, o kitų šalių piliečiams tenka juos laikyti.
Pirmus tris mėnesius vyras buvo bedarbis, kol rado vietą už minimalią algą. Vertėsi iš jos, kol rado dabartinį darbą.
„Jaučiu, kad esame diskriminuojami dėl kalbos, – pridėjo užsienietis. – Sykį nebuvau pakviestas į darbo pokalbį vienoje kompanijoje, nes esą mano išsilavinimas ir patirtis Egipte nebuvo pakankama tai pozicijai.“
Pašnekovui apmaudu ir dėl to, kad Europos Sąjungos piliečiai turi įvairių privilegijų prieš atvykėlius iš trečiųjų šalių. Pavyzdžiui, savo vairuotojo pažymėjimą jie gali pasikeisti į lietuvišką be jokių egzaminų, o kitų šalių piliečiams tenka juos laikyti.
Nepaisant panašių bėdų, kurias Mahmoudas gali vardinti ilgai, jis pripažino Lietuvoje radęs didžiulių galimybių. Apie tai jis kalbėjo dar prieš trejetą metų Seime surengtoje konferencijoje apie imigrantų Lietuvoje patiriamas problemas.
Remdamasis rinkodaros žiniomis, tuomet jis kalbėjo apie Lietuvos, kaip produkto, potencialą. Anot egiptiečio, tereikia daugiau investuoti į tolerancijos ugdymą, anglų kalbos žinojimą paversti privalomu, labiau išnaudoti jaunimą ir jo mąstymą.
„Tokie nedideli projektai, kaip mašinų statymo jutikliai prekybos centro aikštelėje, kitur gali būti pavadinti didele inovacija, – dėstė jis. – Jūs siekite pritraukti kuo daugiau užsienio investicijų, tokių kompanijų, kaip „Western Union“ ar „Barclay’s“.
Tėvo pirkinys Vilniuje – butas
Mahmoudo žodžiais, Lietuvoje vis dar gajūs stereotipai apie imigrantus, jie daugelyje sričių patiria diskriminaciją dėl tautybės, religijos ir rasės. Jis pats yra musulmonas, tačiau laikytis savo tikėjimo nelengva.
„Stengiuosi praktikuoti islamą, bet tai nelabai įmanoma, kadangi maldų laikas ar pasninkas nesuderinamas su darbu. Penktadieniais grupelė žmonių susirenkame pasimelsti, tačiau kai kuriuos žmones tai gąsdina, todėl paprastai netoliese budi policijos ekipažas.“
Pora augina trejų metų dukrelę. Mahmoudas su žmona namie stengiasi suderinti lietuvišką ir arabišką kultūras, todėl su pirmagime tėtis kalba net trimis kalbomis – arabų, anglų ir lietuvių.
Jo artimieji tebegyvena Egipte, tačiau dažnai aplanko sūnaus šeimą. Tėvas Vilniuje net įsigijo butą.
Šis straipsnis publikuojamas tinklaraštyje Euroblogas.lt
