„Per keturis dešimtmečius valdžioje M.Kadhafi save pasauliui pristatė kaip itin ekscentrišką asmenybę. Vienintelis dalykas, kurį buvo galima nuspėti neprognozuojamame jo elgesyje buvo tai, kad jis pasielgs kaip nors neįprastai. Kaip asmenybė Libijos vadovas visą laiką išsiskyrė – jis buvo išsišokėlis. Jo elgesys, net visas gyvenimas, yra tarsi akibrokštas“, – 15min.lt sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) Azijos ir Afrikos centro vadovas, docentas Egdūnas Račius.
Pasaulį savo elgesiu M.Kadhafi šokiravo, stebino, juokino. Ilgiausiai šalį valdęs Afrikos ir arabų pasaulio diktatorius pirmiausiai išsiskyrė sodria juoda spalva dažytais plaukais, kruopščiai susuktais į garbanas ir suteptais žele. Ne mažesnį įspūdį darė jo visuomet itin ryškūs arba auksu, kurį M.Kadhafi be galo vertina, puošti apdarai ir uniformos.Tačiau bemaž daugiausiai dėmesio šis Libijos pulkininkas sulaukdavo savo vizitų į užsienį metu. Antai 2007-aisiais į Paryžių M.Kadhafi atskrido penkiais „Airbus“ lėktuvais. Jais, be 300 Libijos diktatorių lydėjusių asmenų taip pat atskraidintas šarvuotų limuzinų parkas, milžiniška beduinų palapinė ir kupranugaris.
Šildoma palapinė netrukus buvo pastatyta penkių žvaigždučių viešbučio teritorijoje. Su pastarąja M.Kadhafi vizitų į užsienį metu faktiškai nesiskirdavo. Sklandė gandai, kad šis Libijos pulkininkas yra klaustrofobas, todėl vietoj viešbučių mieliau renkasi savo palapinę, kurioje rengia visus savo susitikimus. Kupranugarį su savimi pasiima, esą, taip „norėdamas geriau atskleisti dykumų kultūrą“.
„Amazonių gvardija“
M.Kadhafi buvo vienintelis valstybės vadovas pasaulyje, kurio visą 40-ies asmens sargybinių būrį sudarė vien moterys – iki dantų ginkluotos, uniformas vilkinčios, pasidažiusios ir nagus nusilakavusios vadinamosios „Amazonių gvardijos“ narės. Sklandė legendos, esą M.Kadhafi reikalavo, kad visos jį saugojančios „amazonės“ būtų „nekaltos mergelės“. Tačiau labiau tikėtina, kad tai tebuvę nepagrįsti gandai, mat kai kurios iš šių moterų Libijos diktatorių saugojo per dešimt metų.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Muammaras Khadafi su savo apsauga |
Karinis jaunų merginų parengimas buvo paties Libijos diktatoriaus mintis. Jo iniciatyva prieš daugiau nei tris dešimtmečius 13–17 metų merginos buvo priimamos į Tripolio karo akademiją, kur išeidavo karinio pareigimo kursą. Anot užsienio žiniasklaidos, M.Kadhafi pats išsirinkdavo merginas, kurios jį turėdavo saugoti, o pastarosios, esą, privalėdavo duoti priesaiką už savo „šeimininką“ paaukoti gyvybę. Savo atsidavimą Libijos diktatoriui „amazonės“ įrodė 1998 metais, kai per vizitą Atėnuose M.Kadhafi automobiliui patekus į islamo fundamentalistų pasalą, žuvo savo krūtine nuo kulkų Libijos vadovą užstojusi asmens sargybinė.
Neįprastas Libijos diktatoriaus elgesys greičiausiai buvo sąmoningas – M.Kadhafi siekė istorijoje palikti savo, kaip kitokio, neeilinio, išskirtinio žmogaus pėdsaką. „Tačiau Libijos tautai toks jos lyderio elgesys brangiai kainavo – buvo net privedęs prie šalies izoliacijos. Todėl tokiame ekscentriškame M.Kadhafi elgesyje įžvelgti pozityvumą labai sudėtinga“, – kalbėjo TSPMI docentas.
Kūrė „islamiškąjį socializmą“
M.Kadhafi elgesį galima palyginti su kai kurių kitų žinomų politikų elgesiu. „Pavyzdžiui, su Italijos premjero Silvio Berlusconio, kuris taip pat yra didelis ekscentrikas. Taip pat šiek tiek su Roberto Mugabės Zimbabvėje. Jie tarpusavyje neturi nieko bendro, tačiau jų elgesys toks pats neprognozuojamas. Aš net spėčiau, kad patyliukais M.Khadafis šiek tiek pamėgdžiojo buvusį Irano vadovą Chomeinį, kuris taip pat buvo neeilinė asmenybė, bet savo elgesiu, neabejotinai, daug santūresnė. Manau, kad M.Kadhafi į jį žiūrėjo kaip į tam tikrą modelį“, – sakė E.Račius.
Į valdžią M.Kadhafi atėjo 1969 metais. Jis vadovavo revoliucijai, nuvertusiai paskutiniąją Libijos monarchiją ir jos karalių Idrisą. Valdžią perėmęs į savo rankas, tuo metu 27-erių kapitonas M.Kadhafi paskelbė „Žaliąją Knygą“, kurioje išdėstė savo politinę filosofiją. „M.Kadhafi siekė įgyvendinti savotišką islamo ir komunizmo mišinį, kuris akademikams atrodo neįmanomas. Daugelis tyrinėtojų linkę manyti, kad jeigu islamą reikėtų skirti dešinės-kairės spektre, tai islamas, kaip religija, turėtų artėti prie dešiniojo flango. Tuo tarpu komunizmas iš principo susijęs su ateizmu, religijos neigimu ir be abejonės yra kairiojo flango gale. Tuo tarpu jis pamėgino tuos du dalykus sulieti į vieną“, – aiškino Azijos studijų ekspertas.
M.Kadhafi sukūrė santvarką, kurią pavadino „džamahirija“, arba „masių valstybe“. Be islamo ir socializmo, šioje santvarkoje dar buvo įmaišyta ir arabų nacionalizmo. Šaltojo karo metais M.Kadhafi siekė, kad ši valdymo sistema taptų alternatyva socializmui ir kapitalizmui. Tačiau „džamahirija“ už Libijos ribų neišplito.
Teoriškai šioje santvarkoje valdžia turėjo priklausyti tūkstančiams „žmonių komitetų“. Tačiau iš tiesų tokia sistema nebuvo normaliai apsvarstyta. „Žaliojoje Knygoje“ M.Khadafi greičiau išdėstė savo asmeninę nuomonę, kurią mėgino paversti realybe. Tačiau matome, kad ji neišsivystė į kokią nors sistemą, kuri galėtų imponuoti žmonėms, tiesiogiai nesusijusiems su Libija“, – sakė E.Račius.
Realybėje M.Kadhafi Libijoje išlaikė absoliučią autoritarinę kontrolę.
Norėjo būti „didžiuoju broliu“
Per visus 41-erius vadovavimo Libijai metus, M.Kadhafi, kaip valstybės vadovas, neturėjo jokio teisinio statuso. Jis buvo pulkininkas M.Kadhafi. „Galima klausti, kodėl jis netapo generolu? Maršalu, galbūt, smagiau būti, nei tiesiog pulkininku. Tačiau manau, kad didžiąja dalimi tokį sprendimą nulėmė tai, kad jis norėjo parodyti, jog yra pakankamai svarbus vidurinio rango karininkas, bet nenorėjo savęs pristatyti kaip aukščiausio karininko, išsiskiriančio iš eilinių žmonių, – svarstė E.Račius. – M.Kadhafis, greičiausiai, nenorėjo įvardinti savęs ir kaip konkretaus vadovo, išskyrus revoliucijos vadovu. Jis norėjo būti „didžiuoju broliu“. Todėl ir pristatė save, vėlgi iš komunistinės perspektyvos, kaip kartu su liaudimi, o ne virš jos, esantį brolį.“
 |
| „Scanpix“ nuotr./Libijos diktatorius Muammaras Khadafi |
Ne mažiau nei paties M.Kadhafi, spalvinga ir jo šeimos istorija. Libijos diktatorius buvo vedęs du kartus, susilaukė septynių biologinių vaikų.
Fatiha. Pasak užsienio žiniasklaidos, pirmoji M.Kadhafi žmona, Fatiha, buvo mokytoja. Teigiama, esą prieš savo vestuves pora nebuvo nė sykio susitikusi. Šeima susilaukė vieno sūnaus, tačiau jų bendras gyvenimas tetruko šešis mėnesius.
Safia Kadhafi – antroji Muammaro žmona ir septynių biologinių jo vaikų motina. Pora taip pat įsivaikino du vaikus – sūnų Miladą ir dukterį Hanną. Mergaitė, sulaukusi vos ketverių metukų, žuvo per Jungtinių Valstijų 1986 metais įvykdytą šalies sostinės, Tripolio, bombardavimą.
Muhammadas Kadhafi yra Muammaro sūnus iš pirmosios santuokos. Šiuo metu Muhammadas vadovauja Libijos Olimpiniam komitetui, kurio būstinė įsikūrusi Tripolyje. Jis taip pat yra dvejų didelių bendrovių „General Post“ ir „Telecom Company“ vadovas.
Saifas al-Islam Kadhafi yra 38 metų Muammaro sūnus iš antrosios santuokos. Sklandžiai angliškai kalbantis vyras prestižiniame London School of Economics (LSE) universitete, Didžiojoje Britanijoje, apsigynė daktaro laipsnį. Anot apžvalgininkų, Saifas priklauso žmonių grupei, siekusiai atverti Libijos ekonomiką. Vyras vadovauja Tarptautiniam Ghadafi Labdaros ir Vystymo Fondui, kurio pagalba siekė reformuoti Libijos režimą, pripažinti praeityje įvykdytus žmogaus teisių pažeidimus, taip pat pasisakė už didesnės laisvės žiniasklaidai suteikimą.
2006 metais Saifas, sukritikavęs savo tėvo režimą, išvyko iš Libijos, tačiau vėliau į savo tėvynę sugrįžo. Politikos apžvalgininkų ilgą laiką laikytas priimtiniausiu savo tėvo įpėdiniu, 2008 metais vyras viešai paskelbė nesąs suinteresuotas „paveldėti“ valdžią iš Muammaro.
Saifas buvo Libijos diktatoriaus sūnus, prieš keletą dienų per nacionalinę Libijos televiziją kreipęsis į tautą ir įspėjęs apie pilietinio karo bei šimtų tūkstančių žmonių mirčių grėsmę bei pažymėjęs, kad jo šeima kovos iki galo.
Sakydamas kalbą Saifas atrodė išsekęs, nervingas ir, jei atvirai, jis atrodė siaubingai – tarsi vienas iš Šekspyro ir Freudo veikėjų: jaunas vyras, viduje persiplėšęs per pusę.Tokia Saifo pozicija daugelį pribloškė. Tarp jų ir LSE bei, ypatingai, profesorių Heldą, kuris buvo akademinis Saifo disertacijos patarėjas. „Sakydamas kalbą Saifas atrodė išsekęs, nervingas ir, jei atvirai, jis atrodė siaubingai – tarsi vienas iš Šekspyro ir Freudo veikėjų: jaunas vyras, viduje persiplėšęs per pusę. Jis kovoja su savimi dėl ištikimybės savo tėvui ir savo šeimai bei savo ištikimybės savo įsitikinimams, susijusiems su reforma, demokratija ir įstatymų viršenybe“, - dienraščiui „The Guardian“ sakė LSE profesorius.
Saadi Kadhafi yra 36 metų Muammaro sūnus, vedęs šalies kariuomenės vado dukterį. Buvęs futbolo žaidėjas, trumpai žaidęs Italijos Serie A lygoje, šiuo metu Saadi vadovauja Libijos futbolo federacijai. Prieš tai vyras buvo šalies nacionalinės rinktinės kapitonas. Atsisakęs aktyvaus sporto, Saadis įsitraukė į kino pramonę, investuodamas 100 mln. JAV dolerių į kino fondą, kurio pirmuoju kūrybiniu darbu tapo vokiečių trilerio „Eksperimentas“ perdarymas.
Mutassimo Khadafi amžius nėra žinomas. Libijos kariuomenės papulkininkas buvo pabėgęs į Egiptą po to, kai tariamai organizavo sąmokslą prieš savo tėvą, siekdamas jį nuversti iš posto. Tačiau vėliau Mutassimui buvo atleista ir leista sugrįžti į Libiją. Šiuo metu jis yra savo tėvo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais ir vadovauja savo paties padaliniui kariuomenėje.
Hannibalas Kadhafi seniau dirbo Libijos nacionalinėje laivybos transporto bendrovėje, kuri specializuojasi naftos eksporte. Ant Hannibalo mestas ne vienas smurto šešėlis. 2005 metais jis buvo apkaltintas savo nėščios draugės sumušimu Paryžiuje, o 2008 metais buvo suimtas Ženevos viešbutyje po to, kai du jo tarnai apkaltino jį užpuolimu. Nors vėliau Hannibalas už užstatą buvo paleistas į laisvę, dėl šio incidento Libijos valdžia boikotavo Šveicarijos produktus, išvarė iš šalies šveicarų bendroves ir atšaukė savo diplomatus iš Berno. Hannibalas Šveicariją apibūdino kaip „mafijos pasaulį“, kuris turėtų būti suskaldytas.
Saifas al-Arab Kadhafi. Apie šį, vieną iš jauniausių Muammaro sūnų, žinoma labai nedaug. 2008 metais Vokietijos policija dėl pernelyg didelio išmetamųjų dujų kiekio konfiskavo jo „Ferrari“ automobilį. Manoma, kad tuo metu vaikinas studijavo Miunchene.
Khamis Kadhafi yra policijos pareigūnas, vadovaujantis savo paties specialiųjų pajėgų daliniui. Karinį parengimą Khamis įgijo Rusijoje. Pasak užsienio žiniasklaidos, Khamis vadovavo protestų Bengazio mieste sutriuškinimui.
Ayesha Khadhafi yra 34 metų teisininkė, dalyvavusi buvusio Irako diktatoriaus Saddamo Husseino teisininkų komandoje. 2006 metais ji ištekėjo už savo tėvo pusbrolio.
Atsakinga už išpuolius
Libija kadais buvo pasmerkta didžiosios dalies tarptautinės bendruomenės. Pirmiausiai, dėl iš naftos susikrautais turtais finansuotos Airijos respublikonų armijos (IRA) bei palestiniečių sukilėlių. Tačiau didžiausio kitų valstybių įsiučio M.Kadhafi sulaukė dėl 1988 metais „PanAm“ lėktuvo susprogdinimo virš Škotijos Lokerbio miesto, pražudžiusio 270 žmonių.
Šalis labai stipriai reabilitavosi 2003 metais, kai prisiėmė formalią atsakomybę už šiuos sprogdinimus ir sumokėjo kompensacijas Lokerbio katastrofos aukų artimiesiems. Jungtinės Tautos panaikino Libijai sankcijas. Netrukus po to žengtas Libijos žingsnis, kuriuo šalis išsižadėjo branduolinių ginklų. Tai dar labiau prisidėjo prie šalies santykių su Vakarais atšilimo.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Libijos diktatorius Muammaras Khadafi |
Tačiau M.Kadhafi iki šiol Vakaruose vertintas itin prieštaringai, o pastarieji įvykiai Libijoje ir jos diktatoriaus bei jo šeimos atsakas į šiuos įvykius tą prieštaringumą tik dar labiau sustiprino. „Baisiausia, kas dabar galėtų įvykti, tai M.Kadhafio pastangos kuo ilgiau išlaikyti savo režimą. Taip jis nustumtų tautą į kraujo pelkę arba žmonės, kurie liktų jam lojalūs, net jeigu M.Kadhafis pats asmeniškai pasitrauktų, ir toliau stengtųsi vykdyti represijas, atvestų šalį į pilietinį karą. Manau, kad dabar to labiausiai bijo absoliuti dauguma tarptautinės bendruomenės“, – sakė E.Račius.
Apie Libiją
* Sostinė – Tripolis
* Valstybinė kalba – arabų
* Pagrindinė religija – islamas
* Gyvenimo trukmė: 73 metais (vyrų), 78 metai (moterų) (Jungtinių Tautų informacija)
* Šalyje gyvena 6,5 mln. gyventojų
* Raštingumo lygis šalyje siekia 88 proc.
* Svarbiausios eksporto prekės: žaliavinė nafta, naftos gaminiai, gamtinės dujos
* BVP vienam gyventojui – 12 020 JAV dolerių (Pasaulio Banko 2009 metų duomenys)
Informacija rengta remiantis BBC ir The „Guardian informacija“
