Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Trys Europos regionai, išgyvenantys tik iš atsinaujinančių energijos šaltinių

800px-Prad_01
Wikimedia.org nuotr. / 800px-Prad_01
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Pasaulis, kuriame visa energija būtų gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, skamba labiau kaip fantastikos romano idėja negu realybė. Tačiau praktika rodo, kad tradiciniai energijos šaltiniai, tokie kaip dujos ar anglis, visiškai nebūtini norint išgyventi. Europoje yra daugiau negu 50 regionų ir bendruomenių, kurios energiją gamina arba artimu metu planuoja gaminti vien tik iš atsinaujinančių šaltinių. Italijos miestelio Prato al Stelvijos, Samso salos Danijoje ir Freiamto miestelio Vokietijoje gyventojai „žalią“ energiją naudoja jau ne vienerius metus.

1. Dešimtmetis „žalios“ energijos vartojimo Prato al Stelvijoje

2003 m. rugsėjo 28 d. Italijoje smarki audra rimtai pažeidė nacionalinius elektros tinklus ir šalyje įvyko didžiulė energetinė avarija. 56 mln. žmonių 12 valandų neturėjo elektros. Tačiau vienas miestelis – Prato al Stelvija, kuriame gyvena 3,2 tūkst. gyventojų – išvengė tokių nemalonumų, nors ir yra prijungtas prie nacionalinių tinklų. Situaciją išgelbėjo vietinės atsinaujinančios energijos jėgainės.

Prato al Stelvija jau daugiau nei 10 metų naudoja vien tik atsinaujinančią tiek elektros, tiek šiluminę energiją. Atsisakyti kitų energijos šaltinių miesteliui leidžia jame esanti šiluminė biokuro elektrinė, 4 mažos hidroelektrinės, 1,2 MW galingumo vėjo jėgainė ir saulės kolektoriai ant daugelio gyventojų stogų. Toks įvairių energijos rūšių balansas lemia, kad energijos miesteliui niekad nepristinga. 

Miestelio gyventojams pasirinkimas vystyti atsinaujinančią energiją atneša įvairios naudos. Paneigdami stereotipą, kad atsinaujinanti energija yra brangi, už šildymą ir elektrą gyventojai moka 30-40 proc. mažiau negu likusi Italija, be to, jie tausoja gamtą. 

2. Samso salos gyventojai uždirba iš vėjo energetikos

Danijos Samso sala, kurioje gyvena apie 4 tūkst. gyventojų, visą jai reikalingą elektros energiją pasigamina iš vėjo. Sala ne tik savo šalyje, bet ir Europoje yra atsinaujinančios energetikos plėtojimo pavyzdys. Dar prieš 20 metų visa jai reikalinga energija buvo importuojama iš žemyninės Danijos dalies, bet vienas atkaklus salos gyventojas įtikino kitus imtis ambicingo projekto ir drauge investuoti į vėjo energetiką. Saloje ėmė kilti vėjo jėgainės ir 2005 m. jau buvo eksportuojama daugiau elektros energijos negu sunaudojama.

Wikimedia.org nuotr./Samso salos
Wikimedia.org nuotr./Samso salos

Iš pradžių iškilo 11 vėjo jėgainių, kurios kartu per metus pagamina maždaug 26 GWh elektros – apytiksliai tiek, kiek reikia visai salai. Laikotarpius, kai vėjas nepučia, atpirkdavo laikotarpiai, kai dėl stipraus vėjo elektros būdavo pagaminama tiek daug, kad ji elektros tinklais būdavo perduodama į žemyninę Daniją. Salos gyventojai pajuto, kad eina teisingu keliu, ir nutarė papildomai investuoti į jūrų vėjo energetiką. 

Wikimedia.org nuotr./Samso sala
Wikimedia.org nuotr./Samso sala

Šalia salos iškilo 10 jūrų vėjo jėgainių, kurios kartu pagamina maždaug 80 GWh energijos per metus. Dauguma šios energijos eksportuojama į žemyną. Pelną už parduotą elektrą išsidalina daug salos gyventojų – net 450 jų yra sausumos vėjo jėgainių akcininkai, panašus gyventojų skaičius valdo ir jūrų vėjo jėgaines.  

Samso gyventojai džiaugiasi atsiperkančiomis investicijomis ir didžiuojasi saugantys aplinką bei gyvenantys visiškai „žaliai“ – visos vėjo jėgainės per metus kartu pagamina daugiau elektros energijos negu saloje sunaudojama iškastinio kuro. Be to, 75 proc. šildymui saloje sunaudojamos energijos pagaminama saulės ir biokuro elektrinėse.

3. Freiamto ūkininkus išgelbėjo investicijos į atsinaujinančius išteklius

Freiamtas – miestelis Vokietijos pietuose, kuriame gyvena apie 4,5 tūkst. gyventojų. Ilgą laiką pagrindinės ekonomikos šakos miestelyje buvo žemdirbystė ir gyvulininkystė. Tačiau krentant produktų supirkimo kainoms ūkininkai ėmė ieškoti naujų stabilių pragyvenimo šaltinių. Pasinaudodami palankiais atsinaujinančios energijos skatinimui Vokietijoje skirtais įstatymais, ūkininkai investavo į įvairias jos rūšis, pirmiausia vėją, ir ėmė gaminti daugiau elektros negu sunaudoja patys, o perteklių parduoti.

Wikimedia.org nuotr./Freiamto regionas
Wikimedia.org nuotr./Freiamto regionas

Į atsinaujinančią energiją investavo daugiau negu 100 Freiamte gyvenančių ūkininkų. Per metus miestelis sunaudoja 12 GWh elektros energijos, o iš atsinaujinančių išteklių pasigamina 15,4 GWh. 11 GWh energijos pasigaminama iš vėjo, 2,6 GWh – iš biokuro, 1,3 GWh – iš saulės, 0,5 GWh – hidroelektrinėse. Patys ūkininkai teigia, kad esant stabilioms ir fiksuotoms elektros supirkimo kainoms, investicijos į atsinaujinančią energetiką juos apsaugo nuo svyravimų žemės ūkio produktų rinkoje.

Be jau daug kur įprastų sprendimų, kaip biokuro gamyba iš jaučio mėšlo ar rapsų, Freiamto ūkininkai plėtodami atsinaujinančią energetiką pasitelkia ir netradicinius sprendimus. Pavyzdžiui, vėsinant karvių pieną dalis šilumos išsiskiria į aplinką: ūkininkai rado būdą, kaip šią šilumą „pagauti“ ir išnaudoti tvartų šildymui. 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje