„Tikriausiai galima būtų juos pavadinti jau subrendusiais hipsteriais“, – paaiškina mergina, „Kavos kelionių“ paprašyta apibūdinti išsamiau. „Tai tokia prakutusi vidurinioji klasė: jauni tėveliai ir supermamytės, susitinkantys pasikalbėti apie darbus ir vaikus siurbčiodami didžiulius puodelius Latte“, –priduria.
Thorstenas jai minėjo, kad „Latte Macchiato“ berlyniečiai vadina net kai kuriuos rajonus, gausiai gyvenamus šios žmonių grupės. Nenuostabu, kad jie gavo kavos rūšies pavadinimą kaip skiriamąjį bruožą: Latte Macchiato tikrai nėra tradicinis vokiečių gėrimas, kurio galėtum rasti kiekviename kaimelyje.
„Vokiečiai paprastai geria silpnesnę kavą, kurią pasidaro savo kavos aparatuose su popieriniu filtru. Man atrodo, nė vienuose namuose nemačiau kitokiu būdu ruošiamos kavos, nei su tomis „kaffeemaschines“, – prisiminė Gabrielė. Kai pas ją prieš daugelį metų svečiavosi pirmieji bičiuliai iš Vokietijos, jie išplėstomis akimis su neslepiamu nerimu žiūrėjo į tai, kaip ji pila karštą vandenį tiesiog ant puodelyje įbertos maltos kavos.
Vokiečiai, ypač vyresni, mieste įpratę užsisakyti nestiprią juodą kavą, į kurią patys gali įsipilti pieno ar grietinėlės. Panašiai ir įvairiose įstaigose, šventėse ar renginiuose. „Vokiečiai turi tradiciją rengti kavos pertraukėles, kuriose yra „kaffe und kuchen“: kava ir pyragas. Ar būtum svečiuose, ar ambasadoje, ar Budestage – ir oficialiose, ir neoficialiose darbotvarkėse bus skirta laiko šiam dalykui. Jie didžiuojasi savo saldžiais kepiniais ir būtinai juos patiekia prie kavos, ar tai būtų gana paprastas pyragas su obuoliais ar uogomis, ar prašmatnus kremu puoštas tortas“, – kalbėjo mergina, kurią iki šiol stebina vokiečių įprotis nuolat valgyti darbo aplinkoje. „Biuruose jie įvairius susirinkimus, aptarimus dažnai derina su suneštinių pusryčių gamyba. O kai Bundestage vykdavo įvairūs susirinkimai, aplink vaikščiodavo aptarnaujantis personalas su staleliu ant ratukų, prikrautu užkandžių, kuriuos gali nusipirkti“, – prisiminė Gabrielė.
Ar skiriasi vokiškas ir lietuviškas svetingumas? Iš jos galima suprasti, kad lietuviai atviresni ir draugiškesni, be to, mėgsta vėlesnį paros laiką. „Vokietijoje įprasta kviestis į svečius pusryčių. Ir yra tam tikros nerašytos svečiavimosi taisyklės. Pavyzdžiui, jei atėjai „kaffe und kuchen“, praėjus porai valandų būtų mandagu pasakyti: „Aš jau eisiu“, – vardija mergina.
Žinoma, Berlynui kažin ar galiotų tokios taisyklės. Bent jau Gabrielės pažintai jo daliai. „Berlyne sutikęs jauną žmogų, atvažiavusį iš kito miesto ar šalies, ir paklausęs, ką jis veikia, tikėtina, išgirstum, kad atvažiavo dėl tokio ir tokio projekto. Mieste vis dar labai didelė bedarbystė, tačiau tuo pat metu graffitti nutepliota ir naktiniu gyvenimu verdanti sostinė traukia laisvos dvasios žmones iš viso pasaulio. Atvažiuodami čia jie pagrįstai tikisi ne nuolatinio darbo ar stabilumo, o įdomiai praleisti laiką“, – sako naktinį Vokietijos sostinės gyvenimą gerai pažinusi Gabrielė.
Ar grįžusi iš trečiosios stažuotės į Vilnių ji čia ko nors pasigedo? „Taip. Didmiesčio. Žinai, neturiu galvoje žmonių kiekio, miesto teritorijos ar pastatų aukščio. Tiesiog mintis, kad jei šiandien man čia nepatinka, galiu bet kada nusitrenkti į kitą, smagesnį rajoną, išlaisvina“, – prisipažino mergina.
Anksčiau ji pasiilgdavo ir nušiurusių pasilinksminimo vietų, kuriose pilna žmonių. Vilniuje kavinių šeimininkai dažniausiai mėgo stebinti interjerais, o penktadienio vakaro lankytojai, neradę vietos atsisėsti, paprastai išeidavo. „Štai tik nelabai seniai atsirado „Gringo“, „Piano man“, „Marsas“ ir kitos laisvesnės vietos, įrengtos laisvai ir sulaukiančios stoviniuojančių minių. Ir nežinau, ar pasigedau – tai tiesiog skirtumas tarp Vilniaus ir Berlyno, – kad pastarajame gausu gėjų vakarėlių. Turiu ten bičiulį gėjų klubo savininką. Užėjusi į jo klubą kartais tikrai pasijusdavau esanti mažumos atstovė. Keistas jausmas“, – prisiminė Gabrielė.
Ką ji patartų važiuojantiems į Berlyną, kad ir trumpam? Mergina su „Kavos kelionėmis“ pasidalijo 3 kasdieniais patarimais:
Kavinėse arbatpinigiai paliekami žodžiu. Jei užkandžiaujate už 15 eurų ir norite 2 palikti padavėjui, pasakykite jam „Prašau, paskaičiuokite 17-ka“.
Leiskite laiką lauke. Berlyne leidžiama viešai gerti alkoholinius gėrimus, ir daugybė žmonių yra nusėdę žaliąsias miesto erdves. Jaunam atvykėliui tai – pigus ir paprastas būdas gerai leisti laiką ar susirasti draugų.
Nesijaudinkite, jei nemokate kalbos. „Esu sutikusi vokiškai nekalbančių miesto gyventojų iš Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos ir kitur. Kai kuriuose baruose lankytojai aptarnaujami angliškai“, – pasakojo Gabrielė, kuri Berlyne gražindavosi brito įsteigtoje kirpykloje pas prancūzą kirpėją.
Išgerkite kavos „Cafe Cinema“. Tai – turistinėje vietoje, kiemelyje Hackesche Höfe, į kurį patenkama iš Rosenthaler gatvės, įsikūrusi kavinė. Jos barista, pasak Gabrielės, paruošia ypatingai skanią Latte. Arba Latte Macchiato...
