Europos karalienė – „Klaipėdos kava“
Nuo 17 a. žinomos „Klaipėdos kavos“ receptas buvo paprastas ir genialus: du kiaušinio tryniai, iki baltumo ir purumo suplakti su dviem šaukštais cukraus pudros. Į kavos puoduką įpilama 2/3 stiprios juodos kavos, ant viršaus sukraunama tai, ką suplakėme. Bon appetit!
Šiandien olandai įsitikinę, kad šis kavos delikatesas yra olandų, belgai – kad belgų, vokiečiai – kad vokiečių, švedai – kad švedų, austrai – kad austrų ir t.t. Nors, pasak mitybos ir kulinarijos eksperto Vincento Sako, iš tikrųjų šis kavos pateikimo būdas yra lietuviškas, nes atsirado anglų masonų ložės klube Klaipėdoje 1667 metais.
Istorija byloja, jog, praėjus dešimtmečiui nuo atvykimo į Klaipėdą 1657 m., anglų pirkliai pasinaudojo Prūsijos kunigaikščio suteikta laisvos ir neribotos prekybos privilegija ir prie masonų ložės įkūrė pirmąją kavinę. Joje neilgai trukus ir buvo sukurtas anksčiau minėtas „Klaipėdos kavos“ receptas. Iki pat 18 a. vidurio šis receptas karaliavo Europoje. Deja, galbūt dėl jos paprastumo, o gal dėl kitų aplinkybių šios kavos kilmė ir atsiradimo istorija ilgainiui buvo pamiršta.
Lietuviai kavos paragavo anksčiau nei italai, vokiečiai ir prancūzai
Šiandien galime pasididžiuoti, kad Lietuvoje kava buvo pradėta gerti net 62 metais anksčiau nei Italijoje. Pirmoji kavinė Venecijoje įkurta 1729 metais, dešimtmečiu anksčiau nei Vokietijoje (Hamburge anglų pirkliai pirmąją kavinę įkūrė 1677 metais). Prancūzijoje pirmoji kavinė lankytojus pakvietė 1671 metais Marselyje, o pirmoji kavinė Austrijos sostinėje Vienoje duris atvėrė 1683-aisiais.
Faktas ir tai, jog kavos kelionių geografija turėjo neabejotinos įtakos jos galutiniam skoniui. Skirtingų šalių papročiai, klimatas ir kultūra sukūrė įvairiaspalvę kavos gėrimų aromatų paletę: šalta ir karšta, saldinta ir ne, maišyta su kitais gėrimais ir prieskoniais. Istorija be klasika tapusių „espresso“, „latte“, „frappe“, prancūziško ar turkiško kavos pateikimo būdų yra išsaugojusi ir vienetinių, ekstravagantiškų receptų.
Senosios kavos mados: su šampanu ir... uostomu tabaku
18 amžiuje Prūsijos karalius Frydrichas II, prisiekęs kavomanas, kuris išgerdavo iki 7 kavos puodelių per dieną, mėgaudavosi tokiu ypatingu kavos pateikimo būdu: kavą jam užplikydavo šampanu ir pagardindavo uostomuoju tabaku.
Į Europą prieš pat antrąjį pasaulinį karą atkeliavęs vadinamosios Vietnamo šaltosios kavos receptas (smulkiai sumaltos, palmių aliejuje paskrudintos kavos pupelės su kondensuotu pienu) iš pradžių dėl taupumo, o vėliau dėl kvapnumo buvo patobulintas įmaišant cikorijos.
Populiariausi kavos prieskoniai
Į kavą kaip prieskoniai taip pat buvo ir tebėra dedami: arbata (populiaru Honkonge), cinamonas (itin mėgstama Meksikoje), citrina (garsioji austriška Vienos kava), šokoladas (klasikinė Turine išrasta itališkoji „Caffe mocha“), kondensuotas pienas (labai populiaru Indonezijoje, Malaizijoje, Vietname), airiškas viskis (klasikinė airiška kava), pienas (ją Italijoje pavertęs „Latte“, Portugalijoje – „Galao“, Austrijoje – „Verkehrt“, Olandijoje – „Verkeerd“ kava), juodasis pipiras (Maroke), žiupsnelis druskos (Etiopijoje), imbieras ir kardamonas (populiariausi Afrikos dykumų beduinų kavos „skanintojai“).
