Taigi, Kaukazo kalnuose įsitaisiusioje Gruzijoje nuosavos kavos kultūros nėra. Tiesa, nuo seno šis gėrimas itin mėgstamas ir per kelis šimtmečius jau spėjęs tapti draugiškumo, svetingumo ir poilsio – „pletkų“ minutėlės gėrimu.
Kava į Gruziją atvežta arabų per jų kraugeriškus žygius į Kaukazą, todėl ilgai šis gėrimas laikytas „piktųjų dvasių eliksyru“. Vėliau gruzinų aristokratai priprato prie turkiškos kavos, būtinai kaitinamos ant karšto smėlio mažame variniame indelyje – turkoje.
 |
| 123rf.com nuotr./Kava gruzinams neatsiejama gyvenimo dalis, bet jie nėra itin išrankūs |
Šiandienos Gruzijoje kavos yra dvi – tirpi ir „turkiška“. Pastaroji yra laikoma kiek prabangesne nei tirpioji, kurią gruzinai ir vartoja dažniausiai. Kavą jie geria nedideliuose puodeliuose, dažniausiai pasaldindami cukrumi. Pieno į kavą gruzinai pila itin retai. Tokie vadinami „vakarietiškais gruzinais“.
„Turkišką“ kavą gruzinai retai kada gamina pagal senąjį ir tikrąjį receptą. Šiais laikais šis kavos gėrimas atrodo taip: mažytis puodelis, į kurį įpilamas juodas ir tirštas, būtinai pasaldintas kavos gėrimas. Jam pagaminti naudojamos stipriai paskrudintos įvairių rūšių kavos pupelės, itin smulkiai sumaltos (masė primena ne smėlį, bet miltus). Šie kavos miltai užpilami šaltu vandeniu ir kaitinami vadinamoje „minutkoje“ (elektrinis virduliukas). Ypatingiems svečiams gruzinai „turkišką“ kavą verda turkoje – mažame variniame indelyje. Tačiau visi gruzinai patys dažniausiai vartoja tirpią kavą.
Iš kavos pupelių gruziniškame turguje gali rasti vos visų rūšių kavos: Meksikos, Kenijos, Gvatemalos, Brazilijos ir kitų šalių pupelių. Tiesa, dažniausiai kava bus stipriai paskrudinta, mat gruzinams nepatinka švelnaus skonio kava. Kaip čia sakoma: „tikra kava – kaip naktis juoda kava“.
Įdomu tai, jog gruzinams, net ir itin išrankiems kavos auginimo regionai ne itin svarbūs. Jie kavą skirsto į „Arabiką“ ir „Robusta“. Geriausios kavos pupelės gruzinams – „Arabikos“ rūšies, paskrudintos iki juodumo. Jiems nesvarbi kavos kilmės šalis, mat čia manoma, jog „Arabika“ ir yra „Arabika“. Bet būtinai – stipriai paskrudinta.
 |
| 123rf.com nuotr./Kava gruzinams neatsiejama gyvenimo dalis, bet jie nėra itin išrankūs |
Todėl nenuostabu, kad Gruzijos turguje ar kavos parduotuvėse dažniausiai pamatysi užrašyta taip: „Afrika. Arabika“, „Afrika. Robusta“, „Pietų Amerika“ arba tiesiog „Chibo“, „Arabika“ ir panašiai. Kavos pupelių kainos Gruzijoje nėra itin aukštos, bet ir kavos pupelių kokybės nesitikėkite ypatingos. Dažniausiai 100 g kavos – nesvarbu iš kurio regiono kainuos apie 2-3 litus. Ir nors gruzinai tikins, jog tai „Arabikos“ rūšies pupelės – tiesos tame tikrai mažai. Aromatingos, kokybiškos kavos pupelės ir kvepia ir atrodo kitaip, o jų kaina už 100 g iš karto šokteli iki 7-8 litų.
Štai vieną dieną sugalvojau patyrinėti kavos pupelių skonį ir pati atrasti kavos gamintojų – šalių skirtumus. Nuėję į kelias kavos parduotuvėles kartu su vyru prisirinkome apie 10 skirtingų kavos pupelių maišelių. Ir pradėjome kelių savaičių „šeimyninį kavos pupelių degustavimo eksperimentą“. Kavą malėme rankine kavos malimo mašinėle, kad skonis ir aromatas neišsivadėtų. Iš to, ką radome Gruzijoje – geriausiai mūsų skoniui tiko vidutiniškai skrudinta Arabikos kava iš Kenijos: švelni, aromatinga – ją išgėrėm itin skaniai.
Antroje vietoje atsidūrė Gvatemalos kavos pupelės, o Etiopijos kava užėmė trečiąją vietą mūsų skonių barometre. Rasti vidutiniškai ar silpnai skrudintos Meksikos kavos mums nepavyko, visos kavos pupelės iš šios šalies – nakties juodumo. Skonis stiprus, karstelėjęs, mūsų skoniui, kiek per intensyvus. Išbandėme mes ir Kolumbijos, ir Maroko kavos. Tiesa, mums nepavyko atrasti marokietiškos „Arabikos“... Gruziniškose kavos parduotuvėse ir turguje – kaip ir gruzinų namuose, jei nori ne tirpios, o natūralios kavos, tai geriausia – į miltus sumalta stipriai skrudinta „Arabika“ ir nesvarbu iš kurios šalies ji būtų.
Kad ir kaip ten būtų, arabų į Gruziją atnešta kava šiais laikais jau nebe prabangos, o draugystės ir svetingumo simbolis. Po keletą puodelių kas dieną jos išgeria visi: ir mokytojos, ir šeimos nariai, ir kaimynės, ir statybininkai, ir direktoriai. Prie kavos puodelio pailsima, atsipalaiduojama, užbaigiama valgyti, sutariama dėl ateities sutarčių, sutvirtinama draugystė, susitaikoma. Taigi, kava Gruzijoje – tarsi būtina taikos pypkė.
