Pasirodo, būtent kolumbiečių kava labiausiai iš visų kitų produktų garsina šią šalį. Ji čia auginama visur: plantacijos plyti kalnų papėdėse, slėniuose ir atogrąžų miškų atodangose. Todėl keliautojams ir pažintinio turizmo mėgėjams siūloma rinktis kolumbiečių kavos turus, vedančius ne tik per pačias plantacijas, bet ir per skirtingus gamtovaizdžius ir šalies regionus.
Apskritai, Kolumbijos kavos žinomos visame pasaulyje dėl savo tvirto charakterio ir skonio. Kolumbijoje kavamedžiai atsirado 1808-aisiais. Pirmuosius medelius ten pasodino dvasininkas iš prancūzų Antilų, kuris šį kraštą pasiekė per Venesuelą. Šiandien Kolumbija užima antrą vietą pagal kavos gamybą pasaulyje, per metus pagamindama 13 mln. 60 kg kavos pupelių maišų. Populiariausia kava – „Brazilija”.
Apie kavos reikšmę Kolumbijos ūkiui ir kultūrai liudija ir griežtas laikymasis įsakymo nupurkšti visus automobilius, kertančius valstybės sieną, specialiu preparatu, kad apsisaugotų nuo ligų, kurios galėtų paplisti kavamedžių plantacijose.
Jei keliausite po jas, tai pamatysite, jog pradžioje, kavos uogų lukštas yra žalios, sezono pabaigoje tampa tamsiai raudonos spalvos. Tam, kad būtų kruopščiai atrenkamos tik prinokusios uogos, jos skinamos tik rankomis. Taip dirbant kavos plantacijose, kolumbiečiai tiki atrenkantys geriausias kavos pupeles. Derlius imamas du kartus per metus, pirmą kart balandžio, kitą – spalio mėnesiais. Todėl, jei planuojate kelionę į Kolumbiją, nepamirškite šių mėnesių. Taip galėsite savo akimis stebėti kavos derliaus nuėmimą ir šviežios kavos ruošimą.
 |
| Kavos plantacijoje Kolumbijoje |
Taigi, kolumbiečių kava yra skrudinama apie 15 minučių, prieš baigiantis skrudinimui temperatūra yra padidinama iki cukraus, esančio ant pupelių paviršiaus, degimo temperatūros (jos tarsi karamelizuojamos), tai suteikia kavai papildomo saldumo. Po to, kavos pupelės vėsinamos tris dienas, taip kolumbiečiai išgauna visą kavos pupelių aromatą.
Apskritai, Kolumbijos kava priklauso negausioms originalioms rūšims, kurios visame pasaulyje yra parduodamos su nuosavu prekybos ženklu. Be kita ko, Kolumbija yra ir didžiausia „Arabikos“ rūšies „drėgnuoju“ būdu apdorojamų pupelių eksportuotoja. „Robusta“ rūšies medelių čia auginama labai nedaug.
Patys kolumbiečiai savo sėkmę kavos pasaulyje aiškina tuo, jog pati Kolumbijos valstybė kišasi į kavos pramonės vystymąsi ir reklamuoja jos gaminius, kas kartu su palankiomis geografinėmis ir klimatinėmis sąlygomis leido pasiekti puikią reputaciją pasaulio rinkose.
Kolumbijos kavos auginimo rajonai yra išsidėstę Andų papėdėje, kur vyrauja vidutinis ir pakankamai drėgnas klimatas. Kolumbijoje yra trys antraeilės kalnų grandinės, kurios tęsiasi iš šiaurės į pietus pagrindinės Andų keteros link. Kava yra auginama aukštai šių kalnų šlaituose. Su teritorijos reljefu susiję įvairūs mikroklimatai: atskirose plantacijose kava prinoksta skirtingais mėnesiais ir dėl to beveik visus metus įvairiose vietose renkamas kavos derlius. Tad, jei nespėjote į Kolumbiją balandį ar spalį, nenusiminkite. Tikrai galima atrasti ūkių, kuriuose bus renkamas kavos derlius.
 |
| 123rf.com nuotr/Kavos plantacijos Kolumbijoje |
Kolumbijoje auga apie 2 milijardai kavamedžių, 66% iš jų – didelėse šiuolaikinėse plantacijose ir 34% – mažuose tradiciniuose ūkiuose. Septinto dešimtmečio pradžioje ūkių našumas išaugo iki 600 kg/ha, šiuo metu gaunama apie 900 kg/ha. Kai kurie išskirtiniai ūkiai surenka net iki 2500 kg kavos iš hektaro.
Pagrindiniai Kolumbijos kavos auginimo plotai yra Rytų ir Vidurio Kordiljerų papėdėje: didžioji dalis Vidurio Kordiljerų papėdėje esančių plantacijų yra Medellin, Armenii ir Manizales rajonuose, o kava iš Medellin yra laikoma geriausia – jos skonis yra turtingas, stiprus, pilnas, vidutinio rūgštumo. Šie trys rajonai visi kartu yra žinomi kaip „MAM“ – pagal pagrindinių vietovių pavadinimus – ir iš čia eksportuojama didesnė dalis aukščiausios kokybės kavos. Pupelės iš Medellin rajono laikomos geriausiomis ir yra brangiausios. Geriausios kavos rūšys iš plantacijų, esančių Rytų Kordiljerų papėdėje, noksta Bogotos apylinkėse ir toliau į šiaurę esančioje Bucaramangi. Kava iš Bogotos regiono yra šiek tiek mažiau rūgšti nei iš Medellin, tačiau nenusileidžia jai skoniu.
Kolumbija yra Pietų Amerikos šiaurėje, vadinamojoje Karibų Pietų Amerikoje. Turi jūrų sienas su Jamaika, Kosta Rika ir Gvatemala, bei sausumos sienas su Panama, Venesuela, Brazilija, Ekvadoru ir Peru. Kolumbija – vienitelė Pietų Amerikos šalis, besiribojanti ir su Atlanto ir su Ramiuoju vandenynais.
Kolumbijos sausumos plotas – 1,139 mln. kv. km. Tai ketvirta pagal dydį žemyno šalis, nusileidžianti tik Brazilijai, Argentinai ir Peru. Sausuma dalijama į 4 geografinius regionus: Andų kalnus (sudaro 3 kalnagūbrių grandinės, atskirtos slėnių), Karibų jūros pakrantės žemumas, Ramiojo vandenyno žemumas ir Rytų Kolumbijos selvą.
Andų kalnai nusidriekę iš pietvakarių į šiaurės rytus ir atskirti Kolumbijos Masyvo, kurį sudaro 3 kalnagūbriai (Rytų, Centrinis, Vakarų), atskirti giliais ir ilgais Kaukos ir Magdalenos upių slėniais. Tačiau aukščiausia Kolumbijos vieta yra ne Anduose, o Karibų plynaukštės Siera Nevada de Santa Marta masyve – Kristobal Kolono kalnas ir Simono Bolivaro kalnas (5775 m).
Rytinę Kolumbijos dalį (daugiau nei pusė šalies teritorijos) užima savanos ir selvos, kertamos Orinoko ir Amazonės baseino upių. Šiaurinė dalis (Orinoko baseinas) vadinama Lianos – jai būdinga savanų augalija. Pietinė dalis (Amazonės baseinas) vadinama Amazonía, padengta tropiniais miškais. Jūrų pakrantėse iškilusios plynaukštės.
