Svečios šalies valiuta – vienas pagrindinių kelionės rūpesčių. „Dar visai neseniai poilsiautojams kildavo daugybė su pinigais susijusių klausimų: nuo palankesnio valiutos keitimo kurso paieškų Lietuvoje ar svetur iki spėlionių, kiek pinigų prireiks, nes juk jei pinigų išsikeičiama per daug, sugrįžus juos tenka arba ir vėl konvertuoti į litus, arba tiesiog pasilikti kaip nepigų suvenyrą, – pasakojo kelionių agentūros „Baltic Tours“ kelionių pardavimo vadovas Andrius Paulionis. – Laimei, pastaraisiais metais, kai eurus įsivedė daug šalių Europoje, šių, su pinigais susijusių, galvosūkių smarkiai sumažėjo. O nuo Naujųjų, kai eurą įsives ir Lietuva, piniginis klausimas apskritai išnyks keliaujant į tas šalis, kurios jau turi eurą ar bent jį oficialiai pripažįsta“.
A.Paulionis prisiminė ir jam pačiam nuolat besikartojančią, ir kone kiekvienam keliautojui pažįstamą situaciją: lagaminai kraunami paskutinę naktį prieš kelionę, todėl pinigų nebeišsikeisi niekur, o vykti svetur vien su kreditinėmis ar debetinėmis kortelėmis – tam tikra rizika kurį laiką likti svečioje šalyje be pinigų apskritai.
Nebereikės spręsti nepažįstamos valiutos rebusų
Specialistai įsitikinę, kad keliautojai euro naudą pajus ne tik ruošdamiesi kelionei, bet ir nuvykę į svečią šalį. „Tokia situacija, kai poilsiautojas sunkiai susigaudo svetimuose piniguose atsiskaitydamas už prekes turguje ar parduotuvėje – labai dažna. O dar pridėkite ilgametę prekybininkų patirtį „apdorojant“ turistus – „special price, five dollars, only for you, my friend“ (iš anglų kalbos: „speciali kaina, tik penki doleriai, tik tau, mano drauge“, – red. past.) – ir jau, žiūrėk, eini nuo prekystalio neaišku kuo rankose nešinas, už neaišku kiek pinigų, – juokėsi nuolat su grįžtančiais klientais bendraujantis A.Paulionis.
Nepažįstama valiuta, kaip ir visi kiti orientacijai svarbūs matavimo vienetai (svorio, ilgio, temperatūrų, atstumų, laiko ir pan.) bei kalba – vieni daugiausia keliautojams diskomforto bei nepatogumų sukeliančių veiksnių. Vieninga valiuta palengvins keliautojų gyvenimą, – sakė A.Paulionis.
Kelionių pardavimo vadovas minėjo ir situacijas, kada svetur vien su banko kortelėmis nuvykę poilsiautojai vargdavo ieškodami būtent jų turimai kortelei aptarnauti reikalingo bankomato. „Nepažįstama valiuta, kaip ir visi kiti orientacijai svarbūs matavimo vienetai (svorio, ilgio, temperatūrų, atstumų, laiko ir pan.) bei kalba – vieni daugiausia keliautojams diskomforto bei nepatogumų sukeliančių veiksnių, mat apsunkina komunikaciją bei orientavimąsi aplinkoje apskritai: „Vieninga valiuta palengvins keliautojų gyvenimą“, – sakė A.Paulionis.
Vieningos valiutos teikiamus privalumus labiausiai pajus tie poilsiautojai, kurie vyksta į eurą jau įsivedusias šalis. Tarp jų – 18 Europos Sąjungos valstybių. Oficialiai eurą yra įsivedę ir ne euro zonos valstybės – tai Monakas, San Marinas ir Vatikanas. O tarp neoficialiai ne euro zonose šią valiutą įsivedusių šalių – Andora, Kosovas ir Juodkalnija.
„Tez Tour“ atstovė I.Aukštuolytė atkreipė dėmesį, jog eurais galima atsiskaityti ne tik šią valiutą įsivedusiose šalyse: „Eurus pripažįsta ir jais galima atsiskaityti ir Egipte ar Turkijoje. Be to, visuose „Tez Tour“ biuruose, esančiuose daugelyje turistinių šalių, už paslaugas, pavyzdžiui, ekskursijas, galima atsiskaityti eurais“.
Euro naudą pajus ir turizmo verslas. „Veikiame ne tik kaip kelionių agentūra, bet ir kaip kelionių organizatorius. Užsienio šalyse turime verslo partnerių, todėl nuo šiol atsiskaitymas už, pavyzdžiui, viešbučius, lėktuvų bilietus ir kitas paslaugas bus dar paprastesnis. Be to, bus sutaupytos iki šiol valiutos konvertavimui skirtos lėšos“, – pažymėjo „Baltic Tours“ generalinis direktorius Sigitas Fabijonavičius.
