Iššūkis – suvaldyti vaiką
Pigesni lėktuvų, autobusų ar traukinių bilietai, garantuota vieta šalia vaiko, pirmenybė įlipti – tokias ir panašias privilegijas gauna su vaikais keliaujantys tėvai. Tačiau lengvatos dažniausiai suteikiamos tik piniginei, bet vaiką drausminti, užimti, saugoti vis vien tenka tėvams. Vieni vaikų iššūkius priima lengvai, tuo metu kiti, kaip ir Lina, verčiau atsisako kelionių nei keliauja su mažu vaiku.
„Kalbate rusiškai ar angliškai? – lėktuve, skrendančiame iš Talino į Vilnių, su dviem berniukais keliaujančios mamos angliškai klausia vyriškis. – Prašau, pasakykite savo vaikui, kad nespardytų mano kėdės, arba kreipsiuosi į lėktuvo įgulą, kad jus persodintų.“
Iš pradžių mama bando drausminti savo iš pažiūros 6 metų amžiaus sūnų. Tačiau jau po kelių minučių vyriškiui, kurio kėdę tebedaužo jos vaikas, prisipažįsta esanti bejėgė: „Aš negaliu jo sudrausminti, jis mažas vaikas. Yra daug laisvų vietų – prašau, persėskite.“
Liga kelionėje
Aplinkinių atsiprašymas už vaikų išdaigas – tik vienas iššūkių, laukiančių kelionėje su vaikais. Štai Lina susidūrė su kur kas rimtesniu išbandymu kelionėje – dukrelės liga.
Į pirmąją ilgesnę kelionę su vaiku Lina išsiruošė, kai jos vyresnėlei Viktorijai buvo vos dveji metukai, o dabar dvejų sulaukęs Liutauras gyveno dar tik tėvelių mintyse.
„Mes važiavome į Latviją, prie jūros. Po to aš daugiau jau nebenorėjau niekur keliauti“, – atviravo Lina.
Nei pajūriu, nei geru oru šeimai pasidžiaugti neteko. Nors saulė ir viliojo į lauką, palikti išsinuomoto būsto visos kelionės metu veik nepavyko – vos pasiekus jūrą, mergaitė susirgo.
„Mašinoje buvo karšta ir, kai tik nuvažiavome prie jūros, mergaitė susirgo. Tačiau viskas buvo sumokėta, taigi tuose namuose prasėdėjome tris paras ir viskas. Tik paskutinę dieną truputį prie jūros pasivaikščiojome“, – pasakojo dviejų vaikų mama.
Dabar, kai Viktorijai jau 4,5, o Liutaurui – 2 metai, Lina sako, kad galėtų keliauti, tačiau ramybės neduoda jau kita bėda – išlaidos. Todėl tolimesnių kelionių moteris vis tiek neplanuoja. Lina pasakoja, kad vasaras leidžia Druskininkuose, todėl ir neskuba planuoti kitų kelionių.
„Nežinau, man tai per daug vargo. Aišku, jeigu gyventume visiškai ant asfalto Vilniuje ir neturėtume kur dėtis, tai planuotume ilgesnes keliones“, – sakė Lina.
Bagažinėje – vien vaikų daiktai
Tačiau ir į Druskininkus šeimai nuvažiuoti ne juokas – vaikų manta vos telpa automobilyje.
„Būna, kad vyras pasiima pusę kuprinės, aš pilną kuprinę – juk moteris esu, reikia daug kosmetikos vežtis. O vaikams tenka keli lagaminai, imame su savimi jiems atskirą patalynę, daug vietos užima sauskelnės ir panašiai. Bagažinėje – vien vaikų daiktai. Nekalbu jau apie tuos žaislus, kurių būtinai reikia“, – juokiasi Lina.
Automobilį Lina įvardija kaip būtinybę auginant vaikus, o į moteris, kurios po miestą su vaikais keliauja viešuoju transportu, Viktorijos ir Liutauro mama žiūri pavydžiai.
„Netgi ir po patį Vilnių aš niekur viešuoju transportu nevažiuoju, visada tik automobiliu. Net neįsivaizduoju, kaip reikėtų su dviem vaikais važinėti. Juk vienas dar vežimėlyje, o ir kitas neseniai vaikščioti išmokęs. Ir aš turiu mašiną, ir vyras. Kitaip tai aš nesuprantu keliavimo. Pažiūriu į viešuoju transportu keliaujančias mamas ir nesuprantu, iš kur jos turi tiek sveikatos. Aš tiek stiprybės neturiu“, – kalbėjo Lina.
O keliones į užsienį moteris kol kas apskritai yra pamiršusi. „Mes iki to pamatėm šiek tiek, o dabar jau nebetenka. Jei vieną vaikelį tai dar gali močiutei palikti, bet jau du yra, tai nemanau, kad močiutė labai apsidžiaugtų savaitę vaikus prižiūrėdama“, – atsiduso Lina ir sakė, kad kelionės palauks, kol vaikai paūgės. Lina nori, kad keliavimas, kaip ir anksčiau, būtų malonumas, o ne nesibaigiantys motiniški rūpesčiai.
