Daugelis, lankęsis Bangladeše, sutiktų, jog žavumo šiai tropinei šaliai tikrai nestinga. Lygiai taip pat, kaip nestinga bendravimo kultūros ir vietinių gyventojų rūpesčio atvykusiais keliautojais, vargingiau gyvenančiais žmonėmis.
Bangladešas – maždaug du su puse karto už Lietuvą didesnė šalis Azijos pietuose, kurios sostinę Daką iš Vilniaus keliaujantis žmogus gali pasiekti per maždaug trisdešimt valandų skrydį lėktuvu.
Tubūt ne vienas yra pastebėjęs šios šalies pavadinimą ant drabužių etikečių „Made in Bangladesh“ (liet. Pagaminta Bangladeše). Taip, Bangladeše rūbus siuva ne vienas pasaulinis rūbų gamintojas ir pardavėjas. Tačiau tai tik sausas, ekonominis faktas, su kuriuo daugiau ar mažíau susiduriame kasdien. Bangladešas – kur kas įdomesnė šalis. O kas geriau apie ją galėtų papasakoti, jei ne patys jo gyventojai?
Šalis, kur teka šimtai upių
Bangladešo gyventojai didžiuojasi savo šalies gamta – ne tik arbatos, ryžių laukais (gražiausi jie, kai sunoksta – įgauna auksinį atspalvį), bet ir upėmis. Jomis žmonės keliauja, gabena įvairias prekes (dažniausiai – maisto produktus), pramogauja, atsigaivina nuo alinančio vasaros karščio, girdo gyvulius, drėkina laukus.
Skaičiuojama, kad šioje šalyje yra apie 700 upių, o pati didžiausia ir svarbiausia jų yra Megna, ištekanti iš Indijos mitologijoje itin svarbios, šventa laikomos Gango upės.
