Jeigu jums įgriso tokios kelionės po Europą, rekomenduoju Budapeštą – rasite ir restoraną su vyno taure už 40 euro centų, ir gyventi galėsite pačiame centre, ir pusryčiauti kavinėse, nepadarę piniginėse skylių.
Žinau, ką apie kainas po euro įvedimo sako statistika – neaugo. Bet mano, kaip ir kitų, kurie skundžiasi kainomis, prekių ir paslaugų krepšelis smarkiai pabrango, todėl išlaidas tenka planuoti kruopščiau nei iki šiol.
Kasmet važiuojame atostogų ir į Berlyną. Jau kada džiaugėmės, kad ten išleidžiame per atostogas tiek pat, kiek gyvendami Lietuvoje (tiesa, be nakvynės). Tačiau Europos Sąjungoje vietų, kur per atostogas galėtum apsisukti pigiau, nei gyvendamas Lietuvoje, juk labai mažai.
Pinigų, priešingai nei kur Stokholme ar Kopenhagoje, užteks ne tik skrandžiui užpildyti, bet ir skaniai pavalgyti.
Todėl natūralu, kad, pavalgę Budos miesto dalyje esančiame restorane, labai nustebome, kai atnešė 40 eurų nesiekiančią sąskaitą už keturis gardžius mėsainius ir du sauso raudonojo vyno butelius. Ją kelis kartus patikrinome – negalėjome patikėti, kad padavėjas nieko nepamiršo įtraukti į sąrašą.
Pirmą atostogų Budapešte dieną pagavęs entuziazmas nepaleidžia ir paskutinį vakarą – ypač tada, kai randame restorane vyno po 40 euro centų už taurę. Kokia prabanga restorane vartoti ne stalo vyną! (apie 7–8 eurai už butelį) Ir, žinoma, valgyti labai pigu – vargiai ką namie pigiau ir pasigaminsi.
Pavyzdžiui, Pešte esančiame „Hummus“ bare ne tik sotus, bet ir skanus falafelis kainuoja apie du eurus. Kitaip tariant, pinigų, priešingai nei kur Stokholme ar Kopenhagoje, užteks ne tik skrandžiui užpildyti, bet ir skaniai pavalgyti.
Budapešte, Pešto centre, išsinuomojome butą, kaina – apie 10 eurų žmogui už nakvynę. Galima rasti paprasčiau ir pigiau, jeigu tik norisi. Metro, tramvajaus bilietai – maždaug po eurą (forinto ir euro kursas svyruoja, todėl kasdien kaina šiek tiek skiriasi).
Budapešto pigumas sukelia ir apmaudą, mat Vengrijoje šiemet vidutinė alga siekia 643 eurus, Lietuvoje – 544 eurus. Tik rumunai ir bulgarai uždirba mažiau nei lietuviai. Vengrijoje tai bent pagyventume!
Todėl Budapeštas itin tinkamas atsipalaidavimui – neskaičiuojant kelionės ir nakvynės, papildomai taupyti restoranams ar kitoms pramogoms nereikės.
Pateikiu kelis apytikslių kainų pavyzdžius:
Įvairios kavos puodelio kaina kavinėje ar restorane – 1–2 eurai
Pusantro litro vandens butelis parduotuvėje – 0,3 euro
Litras pieno – 0,75 euro
Vidutiniško vyno butelis parduotuvėje – apie 4 eurus
Transporto bilietėlis – kiek daugiau nei euras
Litras benzino – kiek daugiau nei euras
Pakelis cigarečių – trys eurai (alkoholis ir tabakas parduodamas specialiose N-18 parduotuvėse)
12 kiaušinių – 1,5 euro
Nors man faktas, kad Budapešte trumpam gali pasijausti ponu, yra pakankamas argumentas ten vykti, yra ir aibė kitų – osmaniškos vonios, turtinga architektūra, gražus Budos ir Pešto peizažas, turtingas teatrų, taip pat naktinis gyvenimas.
Augimui ir turizmui „pasmerktas“ miestas
Pagal kainą priimtiniausia (pigiausių išsigandom dėl labai labai mažų kainų) mums pasirodė Király terminė vonia. Tai yra seniausia terminė vonia Budapešte, kurią XVI amžiuje pastatė Osmanų imperija.
Faktą, kad ji buvo nerestauruota jau kelis dešimtmečius, vengrai pristato kaipprivalumą – turkiškos tradicijos susipina su komunistinio Budapešto istorija. Iš tiesų tai vonia iš išorės primena apleistą sovietinę sanatoriją.
Vonios nuotraukos sukelia didelių lūkesčių, kurie nepasiteisina – tik įėjus nosį riesti pradeda stiprus terminių srovių kvapas, kurį iš pradžių supainiojame su chloro kvapu, nuo sienų byra tinkas, sienas ėda kažkas panašaus į pelėsį.
Tačiau, nors patirtis labai skiriasi nuo lūkesčių, leisti laiką čia smagu, ypač tiems, kuriems įgriso vienodos sporto klubų pirtys ir baseinai: Király sienos primena apie labai turtingą Budapešto ir visos Vengrijos istoriją.
Turtinga ir Budapešto istorija, ir dabartinis miestas. Nors Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas yra kritikuojamas už prorusišką politiką ir kartais lyginamas su Vladimiru Putinu, atrodo, kad protesto balsas Vengrijoje yra labai garsus.
Pavyzdžiui, prie paminklo okupacijos aukoms pagerbti aktyvistai prikabino plakatų ir pridėjo žydų daiktų, reikalaudami pervadinti paminklą: sakydama, kad paminklas skirtas okupacijos aukoms atminti, Vengrija neva paneigia, kad, būdama Adolfo Hitlerio sąjungininke, pati prisidėjo prie žydų genocido.
Apie kritišką visuomenę liudija ir didelė gyventojų plakatų paroda, kurioje kritikuojamos įvairios visuomenės ir politikos ydos: galima rasti Putino ir Orbano montažą, keliamos skurdo ir emigracijos problemos, viešinami prieš skaidrumo įstatymą balsavę parlamentarai.
Ypač daug dėmesio parodoje yra skiriama pabėgėliams ir vengrų siekiui surengti olimpines žaidynes 2024 metais. Štai plakatas, laimėjęs I prizą, kurio autoriui atrodo, kad olimpinės žaidynės Vengrijoje jau vyksta.
Pabėgėlių, beje, arba nesutikome, arba nesupratome, kad sutikome. Bet Budapeštas yra toks erdvus, kad kai kuriose gatvėse ne tik pabėgėlio, bet ir jokios kitos gyvos dvasios nesutiksi (Budapešte gyvena per 1,7 mln. žmonių, tankis – triskart didesnis nei Vilniuje).
Stumdytis nereiks
Budapeštas atrodo kaip miestas, kuris tiesiog „pasmerktas“ turistų antplūdžiui ir augimui. Dairantis į miestą nuo aukštesnių kalvų, matyti vos vienas kitas statybinis kranas, kai Vilniuje jau ir miesto centre kasdien pluša statybininkų brigados.
Atrodo, kad ir turistų galėtų būti kur kas daugiau. Dabar jie taip išsibarstę po Budapešto gatves, kad neerzina net ir turistinės vietos. Budos pusėje, kur yra daug lankytinų objektų, itin mažai kavinių, suvenyrų parduotuvių ir kitų turistams skirtų verslų, todėl ir žmonės čia neužsibūna. Malonu, ir tiek.
Daugiau žmonių kitoje Dunojaus pusėje – Pešte, kur verda ir kultūrinis gyvenimas, ir aidi naktiniai ne visai blaivių galvų pokalbiai. Bet stumdytis irgi nereikia, nebent prie naktį veikiančios picerijos, kur rimtas picos gabalėlis kainuoja apie 80 euro centų.
