Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Savo noru Indijoje: 1. Lūšnyno grimasos – plokščiaekranis televizorius sukiužusioje lūšnoje

Mieste daugybė spalvotų šventyklų
K.Barecko nuotr. / Mieste daugybė spalvotų šventyklų
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Du vyrai Hyderabado gatvių chaose važiuoja motociklu ir tarp savo kūnų vežasi įspraudę tris avis. Avys iš pažiūros tikrai ne vakar išsiritusios iš mamos įsčių, o gerai įmitusios, todėl vaizdelis itin komiškas. Gaila, nespėjus nufotografuoti, penki motociklo keleiviai pranyksta tarp daugybės transporto priemonių. Viskas, kas atrodo nelogiška, nesaugu, kartais kvaila, juokinga ar pavojinga – telpa žodyje Indija.

Kai prieš mėnesį važiavome autorikša iš oro uosto ir pirmąsyk pamatėme mūsų naujus namus, buvo nemenkas šokas. Pirmiausia, atvykus iš mažos šalies pribloškia garsas: iš visų pusių signalizuoja vairuotojai, mašinų, motociklų ir autorikšų gyva galybė, šalia gatvės knibždėte knibžda vietiniai gyventojai, karvės, ožkos ir kiti padarai. Viskas atrodo nešvaru, daug apgriuvusių pastatų, lūšnų ir skurdo.

K.Barecko nuotr./Tiesiamas Hyderabado metro, kurio didelė dalis eis virš žemės
K.Barecko nuotr./Tiesiamas Hyderabado metro, kurio didelė dalis eis virš žemės

Pėstiesiems negalioja jokios privilegijos: nesvarbu koks šviesoforo signalas dega, yra perėja, ar nėra jos – mašinos važiuoja kaip važiavusios ir niekas nesustoja praleisti. Indiškas būdas pereiti gatvę yra pulti po ratais tiesiogine to žodžio prasme. Atkiši ranką ir žengi į gatvę, iš visų pusių lekiant mašinoms. Randi tarpą tarp jų, žengi toliau ir žingsnis po žingsnio, kažkokiu mistiniu būdu pavyksta išnešti sveiką kailį. Pirmomis dienomis nedrįsdavome su Aiste eiti vieni per gatvę. Laukdavome kokių nors vietinių prie kurių prisišliedavome. Mes jau mėnesį gyvename Indijoje, per gatvę išmokome pereiti savarankiškai, bet tai vis tiek yra siaubingai nejauku ir nesaugu. 

K.Barecko nuotr./Tipiška Hyderabado gatvė
K.Barecko nuotr./Tipiška Hyderabado gatvė

Hyderabadas yra vienas sparčiausiai besivystančių Indijos miestų: čia steigiasi tarptautinių įmonių filialai, klesti IT sektorius ir plaukia investicijos. Miestas netgi stato metro, kurį planuoja pabaigti per artimiausius metus. Hyderabade gyvena apie 8 mln. gyventojų, taigi beveik tris kartus daugiau negu visoje Lietuvoje. Tiesa, niekas tikslaus skaičiaus nežino, vietiniai man yra minėję skaičius, kurie svyruoja nuo 6 iki 12 milijonų. 

K.Barecko nuotr./Šalmą dėvi vienas iš penkių šimtų
K.Barecko nuotr./Šalmą dėvi vienas iš penkių šimtų

Nuo žmonių čia niekur nepabėgsi – ju pilni visi kampai. Daugybė gyvena lūšnynuose, miega gatvėse arba prašo išmaldos. Skurdas čia yra neįsivaizduojamų mastų. Yra ir kita Indija: apsiginklavusi išmaniaisiais telefonais, vilkinti vakarietiškais rūbais ir savaitgalius leidžianti prekybos centruose. Prie kiekvieno prekybos centro, banko ar restorano stovi apsauginiai, kurie patikrina tave ir tavo daiktus. „Viskas dėl saugumo“, - tvirtina vietiniai indai. Tačiau nepaneigsi, kad tuo pačiu apsisaugoma ir nuo nepageidaujamos vietinės faunos.

Hyderabado prekybos centrai savo prašmatnumu kartais gerokai lenkia lietuviškuosius „akropolius“. Čia visur akį rėžia vakarietiški prekės ženklai, viskas gražu ir tvarkinga – kitaip tariant labai pažįstama mūsų europietiškai akiai. Indija, iš tiesų, gręžiasi į Vakarus: nemažai reklamų ir plakatų yra su baltaodžiais, o ne su indais. O ką jau kalbėti apie pilnas lentynas odą šviesinančių kremų. 

K.Barecko nuotr./Ant kiekvieno stulpo neįsivaizduojami kiekiai laidų
K.Barecko nuotr./Ant kiekvieno stulpo neįsivaizduojami kiekiai laidų

Šalia viso šito glamūro gyvena „tikroji“ Indija, kurios vyrai nesibodėdami šlapinasi gatvėse, moterys vaikšto su spalvingais sariais ir kurtomis, o vaikų išdaigos mokyklose palydimos mokytojų smūgiais ir patasymais už plaukų. Važiuojant pro lūšnynus nosį užspaudžia neįsivaizduojama smarvė. Tačiau einant pro vieną apgriuvusią lūšną, viduje matėme ant sienos kabantį plokščiaekranį televizorių.

K.Barecko nuotr./Pasivažinėjimai vietiniu transportu
K.Barecko nuotr./Pasivažinėjimai vietiniu transportu

Miesto oras labai užterštas, todėl jau pirmą savaitę nusipirkome respiratorius. Patys indai savo sveikata ir tuo ką įkvepia į plaučius nelabai rūpinasi: vos vienas kitas kuo nors prisidengia kvėpavimo takus. Taip ir vaikštome gatvėmis kaip kokie du ateiviai, su veidą dengiančiomis kaukėmis ir dar balti. Su mumis nuolat kas nors bando nusifotografuoti, paspausti ranką ar paklausti iš kur atvykome. Pradžioje tai mums buvo kaip nekaltas žaidimas, tačiau dabar jau vejame šalin visus panorusius su mumis įsiamžinti. Kartais jaučiamės kaip turistiniai objektai ar kažkokios įžymybės. Ypatingai, kai kažkas stengiasi mus nufotografuoti slapta. Nežinau, kam to reikia ir ką jie daro su tomis nuotraukomis, bet tai nėra labai malonu. 

Prieš važiuodami į Indiją mes žinojome, kad čia viskas bus kitaip. Perskaitėme ne vieną knygą ir pašnekėjome su keliais čia buvusiais pažįstamais. Tačiau perskaityti ir išgirsti bei patirti savo kailiu yra skirtingi dalykai. Čia yra kitas pasaulis. Visom prasmėm.

Komentarai
Temos Indija, Azija
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje