Mažai kas jau ir atsimena, kodėl buvo įvesti vienokie ar kitokie draudimai. Bet jie tebegalioja šalia naujųjų, už kuriuos neretai gresia ir šimtai eurų baudų. Vis dėlto naujieji draudimai nėra tokie žavūs.
Orbetelyje, Toskanoje, kabo skelbimai anglų ir vokiečių kalbomis, kuriuose nurodoma, kad maudantis jūroje draudžiama paplūdimyje palikti įvairius daiktus, tarp jų – kas labiausiai stebina turistus – mokasinus. Svetimšaliai fotografuoja ir klausinėja, tik jau niekas iš vietinių nebežino atsakymo, kodėl tokio draudimo yra kažkada prireikę.
Kaprio saloje nuo 1963 metų yra draudžiama vaikščioti su medpadžiais, nes jie kelia triukšmą. Lygiai dėl tos pačios priežasties negalima jungti gramofonų ir grojančių spintų.
Ligūrijos Alasijuje viešose vietose negalima valgyti, o netoliese esančioje Albisoloje – gultis į gėlių klombas.
Netoli Genujos esančioje Voltroje uždrausta naktimis rengti grilius paplūdimiuose, nes tokia pramoga itin išplito. Taip pat iki 200 eurų bauda gali grėsti tiems, kurie nuspręs pasistatyti palapines paplūdimyje, tokiu būdu rezervuodami sau vietas kitam rytui.
Lacijaus regiono San Felice Circeo vietovėje negalima deginti laužų paplūdimiuose.
O Sorente gatvės muzikantai popiet gali vienoje vietoje likti ne ilgiau nei 15 minučių, o restoranų darbuotojai neturi teisės prieiti prie turistų ir juos kviesti į savo įstaigą, kaip rašoma taisyklėse, „begėdiškai ir įkyriai“.
Viaredže negalima kojų susikelti ant suoliuko.
Tačiau visi šie draudimai nublanksta sužinojus, kad nemažoje dalyje Italijos paplūdimių negalima kasti duobių ir statyti smėlio pilių. Juk tai tikras nuostolis atostogaujant prie jūros.
