Dabar Edgaras jau Lietuvoje. Tačiau iki šiol jis niekaip negali suprasti, dėl ko buvo priverstas pasijusti lyg visuomenei pavojingas nusikaltėlis, nors norėjo tik pažinti svečią šalį.
Su draugu, kuris Izraelyje jau buvo svečiavęsis du kartus ir turėjo Izraelio pilietį bičiulį, Edgaras į Tel Avivą išsiruošė sekmadienį. Tuomet vyrai galvojo apie trumpas atostogas, maudynes Negyvojoje jūroje ir pramogas. Tačiau šios viltys netruko sužlugti.
„Nuskridome gerai, priėjome prie posto ir dar nieko blogo nesitikėjome. Mūsų klausinėjo, kodėl atvykome, ką veiksime, kur dirbame. Normaliai paaiškinome, ką norime aplankyti, kad turime, kur apsistoti, kad dirbame abu Lietuvoje, kada grįšime, tačiau su mumis iškart kalbėjo nemandagiai, o netrukus sulaikė“, – pasakojimą pradėjo Edgaras.
Tada pradėjo domėtis, kodėl aš esu buvęs Turkijoje, nes pase pamatė antspaudą. Šaukė: „Ką ten darei toje Turkijoje pas musulmonus?“
Vedami į apklausų kambarį du vyrai iš Lietuvos vis dar galvojo, kad tai – normali procedūra ir po detalesnio patikrinimo jiems bus leista tęsti kelionę.
„Vos atvedę į tą patalpą, pradėjo ant manęs šaukti, kodėl aš nemoku nei rusiškai, nei angliškai, nors draugas man vertėjavo. Tada pradėjo domėtis, kodėl aš esu buvęs Turkijoje, nes pase pamatė antspaudą. Šaukė: „Ką ten darei toje Turkijoje pas musulmonus?“
Rusiškai kalbėjo baisiai pakeltu tonu, tiksliau sakant, tiesiog šaukė ir pralaikė mus ten kokias 2–3 valandas. Paskui kažkokį lapą davė pasirašyti nė neišvertę, kas jame parašyta“, – sakė Edgaras.
Uždarė trim paroms
Sėdėdamas kambaryje oro uoste vyras spėjo pranešti žmonai, kad nesupranta kodėl, tačiau yra sulaikytas. Tuomet jis dar vis tikėjosi, kad sulaikymas netrukus baigtis, tačiau istorija tik prasidėjo. Po apklausos iš keliautojų buvo atimti visi daiktai – kuprinės, telefonai, pasai. Netrukus vyrai buvo įsodinti į automobilį su grotomis.
Lietuvoje nesu lankęsis kalėjime, bet manau, kad ten buvo baisiau sėdėti.
„Mums sakė, kad veža į migracijos skyrių. Į ten vežė apie 10 minučių, mačiau, kad esame mieste, važiavome pro kažkokį labai didelį tiltą. Kai atvežė, supratau, kad tai buvo joks ne migracijos skyrius, o greičiausiai paprasta areštinė. Lietuvoje nesu lankęsis kalėjime, bet manau, kad ten buvo baisiau sėdėti. Mus įgrūdo su dviem ukrainiečiais ir vienu rusu į kamerą su metalinėmis durimis, šešiomis dviaukštėmis metalinėmis lovomis be jokių čiužinių, atskiru tualetu ir dušu su tik šaltu vandeniu. Jokių daiktų neleido pasiimti“, – pasakojo Edgaras.
Šioje patalpoje vyras sako praleidęs visas tris paras. Per tą laiką su lietuviais niekas nebekalbėjo, nevyko jokios apklausos. Vandens ir maisto kaliniais pasijutę vyrai išsireikalaudavo tik belsdami į duris.
„Atnešdavo dukart per dieną litrą vandens penkiems žmonėms, valgyti triskart per dieną atnešdavo kažkokios bandos su šprotais ar paštetais, kurių neįmanoma buvo valgyti. Per dieną prisiprašydavome, kad du kartus išleistų į lauką, bet ten mus šešiese lydėdavo civiliai, o teritorija buvo aptverta spygliuota viela ir dar uždengta brezentu net iš viršaus, kad niekas mūsų nepamatytų, ir leisdavo pabūti vos po 10 minučių“, – patirtimi dalijosi Edgaras.
Kartą paprašėme arbatos, tai atnešė ąsotį gėlėms laistyti skirtą su sumestais popieriuje vis dar įpakuotais arbatos pakeliais.
„Tris paras su tais pačiais drabužiais ir tik šaltu vandeniu prabuvę, mes realiai, atsiprašant, prasmirdę grįžom. Baisiau turbūt nebūna. Ir bomžai šiukšlyne turbūt geriau gyvena negu mes ten tokiomis sąlygomis. Kartą paprašėme arbatos, tai atnešė ąsotį gėlėms laistyti skirtą su sumestais popieriuje vis dar įpakuotais arbatos pakeliais. Va tokios sąlygos“, – pridūrė jis.
Edgaras matė, kad kituose kambariuose „kalėjo“ įvairiausių tautybių žmonės, taip pat nėščios moterys, vaikai.
Pašnekovas pasakojo, kad jiedu su draugu nuo pat pirmos dienos pradėjo reikalauti galimybės susisiekti su ambasada ar bent su artimaisiais, tačiau visus jų prašymus pareigūnai atmesdavo apšaukdami.
„Mes prašėme, kad už mūsų pinigus nupirktų mums maisto normalaus arba bilietus į Lietuvą anksčiau, nei mūsų atgaliniai bilietai trečiadienio skrydžiui, bet niekas nieko neklausė. Patom, patom (paskui, paskui – rusų k.) ir daugiau nieko. Klykdavo“, – beviltiškoje padėtyje pasakojo pasijutęs Edgaras.
Neleido skambinti nei ambasadai, nei žmonai
Lietuvos ambasadai, pašnekovo žiniomis, apie dviejų lietuvių sulaikymą Izraelis nepranešė. Su Lietuvos atstovybe susisiekė Edgaro žmona ir mama. Pirmiausia jai pasiūlė laukti 48 val. ir rašyti pareiškimą, kad vyras dingęs be žinios.
Nuvežė tiesiai iki lėktuvo, įlaipino atskirai anksčiau nei kitus keleivius, pasodino visus tris atskirai, kad nebendrautume, kaip didžiausius banditus, teroristus.
„Kaip man sakė žmona, tai ambasada apie mūsų sulaikymą sužinojo likus valandai iki mano grįžimo namo. Tačiau ir tame atsakyme buvo sakoma, kad mano sulaikymo priežasčių Izraelis nepaaiškina“, – tikino Edgaras.
Galiausiai trečiadienio vakarą lietuviams ir rusui buvo liepta išeiti iš kameros. Jie vėl buvo įsodinti į mašiną su grotomis ir grąžinti į oro uostą. „Nuvežė tiesiai iki lėktuvo, įlaipino atskirai anksčiau nei kitus keleivius, pasodino visus tris atskirai, kad nebendrautume, kaip didžiausius banditus, teroristus. Pasų niekas neatidavė. Tik grįžus į Lietuvą pirmiausia išlaipino mus, o tik tada kitus žmones“, – pasakojo Edgaras.
Lietuvoje vyrus pasitiko muitininkai ir paprašė paaiškinti, kas čia nutiko. „Mes nieko negalėjome pasakyti, nes patys to nežinojome. Tik muitininkai mums pasakė, kad negalėjo mūsų išvežti iš oro uosto teritorijos ir laikyti ilgiau nei 48 val. Bet mus laikė tris paras ir tikrai ne oro uosto teritorijoje. Kaip supratau, Izraelio tarnybos aiškino, kad viskas buvo gerai. O dabar net nežinome, kur kreiptis, ką daryti. Taip tiesiog viską palikti būtų nei du, nei devyni”, – emocingai kalbėjo klaipėdietis.
Vyras spėlioja, ką jis padarė blogai. Tačiau jis niekada neturėjęs problemų su teisėsauga, o kuprinėje turėjo tik kelis drabužius, barzdaskutę ir dantų šepetėlį.
Ruso neišleido į jo paties vestuves
Per tris paras kameroje vyrai turėjo laiko pasikalbėti su savo likimo broliais iš Ukrainos ir Rusijos. Paaiškėjo, kad Rusijos piliečiui sulaikymas buvo dar labiau nemalonus, mat trečiadienį jis turėjo susituokti su izraeliete.
„Jis pasakojo pareigūnams pasisakęs, kad jo vestuvės, kad būsima žmona su vaiku laukia, tačiau pareigūnai esą tik tyčiojosi, šaipėsi, bet nieko nepaaiškino, kodėl jį sulaikė. Jo būsima žmona iškart kreipėsi į advokatą, tačiau jis už pagalbą paprašė 5 tūkst. dolerių“, – pasakojo Edgaras.
Lietuvos Respublikos ambasada Izraelio valstybėje dėl panašaus atvejo jau nusiuntė notą Izraelio užsienio reikalų ministerijai, tačiau atsakymo iki šiol negavo.
Kartu kameroje atsidūrę du nė trisdešimties nesulaukę ukrainiečiai lietuviams papasakojo į Izraelį vykę atostogauti. „Jų vieną praleido, o kito ne. Kai tas, kurį buvo paleidę, stovėjo ir laukė bičiulio, prie jo priėję pareigūnai pasiteiravo, ko jis laukiantis. Kai pasakė pavardę, iškart atėmė pasą ir jis taip pat atsidūrė su mumis“, – pasakojo Edgaras.
Jis pasakojo, kad į visus klausimus, kodėl jie atsidarė už grotų, pareigūnai atšaudavę taip, lyg tai apskritai būtų ne pačių sulaikytųjų reikalas.
„Mes prašydavome ambasados, advokato. Vos paklausdavome, jie pradėdavo klykti ir įstūmę mus atgal į kamerą, užrakindavo duris. Jie nebendraudavo su mumis. Jie net nepasakė, kiek mus laikys. Tik patys svarstėme, kad gal grįšime tuo pačiu lėktuvu, į kurį turėjome bilietus. Taip ir atsitiko“, – sakė Edgaras.
Tik grįžę į Lietuvą vyrai atgavo daiktus ir pasus. Juose buvo atsiradę antspaudai, kad jiems nebuvo leista atvykti į Izraelį. Taip pat vyrams buvo įduoti raštai, kad į Izraelį jie niekada nebus įleidžiami be raštiško prašymo arba raštiško pakvietimo iš tos valstybės.
„Viskas. Visam gyvenimui „viso gero“. Tiesą sakant, dabar ne tik ten, bet ir bet kur kitur bijosiu vykti“, – po patirto šoko negali atsigauti Edgaras.
URM: išsiųsta nota Izraeliui
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) pabrėžia, kad užsienio valstybės teisėsaugos institucijos sulaikytas asmuo turi teisę žinoti, dėl ko ir kokiu pagrindu yra sulaikomas. Taip pat sulaikytasis turi teisę prašyti, kad apie jo sulaikymą būtų pranešta arba jo valstybės diplomatinei atstovybei, arba artimiesiems.
Dėl administracinio sulaikymo surašomas protokolas, kuris įteikiamas pasirašytinai. Protokole turi būti paaiškinama sprendimo apskundimo tvarka. Jei asmuo sulaikomas įtariant padarius nusikaltimą, jis turi teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, turi būti užtikrinamas advokato ir vertėjo dalyvavimas.
„Lietuvos ambasada Izraelio valstybėje, gavusi Edgaro motinos prašymą išsiaiškinti dėl sūnaus sulaikymo Izraelio valstybės oro uoste, nedelsdama susisiekė su Ben Guriono oro uosto tarnybomis.
Kaip informavo oro uosto pasienio tarnyba, piliečiui atsisakyta suteikti galimybę patekti į Izraelio teritoriją. Detaliau paaiškinti, kodėl priimtas toks sprendimas, tarnybų atstovai atsisakė, tik informavo, jog Edgaras yra Imigracijos sulaikymo centre, ir nurodė datą ir skrydžio laiką, kada pilietis bus išsiųstas atgal į Lietuvą. Šią informaciją ir Imigracijos sulaikymo centro telefoną ambasada perdavė piliečio motinai“, – teigiama URM atsakyme apie šią konkrečią situaciją.
Be to, URM informavo, kad Lietuvos Respublikos ambasada Izraelio valstybėje dėl panašaus atvejo jau nusiuntė notą Izraelio užsienio reikalų ministerijai, tačiau atsakymo iki šiol negavo.
„Jei Edgaras mano, kad be pagrindo nebuvo įleistas į Izraelio valstybę, siūlytume jam asmeniškai kreiptis į Izraelio migracijos tarnybą, kad ši paaiškintų, dėl ko jis buvo sulaikytas, o esant pagrindui skųsti minėtos teisėsaugos institucijos veiksmus kompetentingai Izraelio institucijai, neatmetant galimybės dėl žalos atlyginimo kreiptis į teismą. Šių institucijų kontaktus pasitikslinti Edgaras gali Lietuvos Respublikos ambasadoje Izraelio valstybėje“, – teigiama URM atsakyme 15min.lt.
Tačiau Edgaras galimybę bylinėtis svarstytų tik tokiu atveju, jei atsirastų jį už prisiteistos sumos dalį norintis ginti teisininkas. Brangių advokatų klaipėdietis sako neturintis už ką samdytis, nors ir mano, kad bylą neabejotinai laimėtų.
Papildyta 12.45 val. Izraelio ambasados Lietuvoje atsakymas
Labai nuliūdome perskaitę straipsnį „Lietuvos košmaras Izraelyje ...“ penktadienio vakarą (lapkričio 27 d.) paskelbtą portale 15min.lt. Dar labiau nuliūdino tai, kad nei ambasada, nei bet kuris kitas Izraelio atstovas nebuvo paprašytas pakomentuoti įvykio – kas laikoma gera praktika žurnalistikoje.
Čia pateikiamas Izraelio ambasados atsakymas į klaidingai aprašytą incidentą.
Straipsnyje aprašytų dviejų „draugų“, kurie iš tikrųjų yra pusbroliai, atskridus į Izraelį, įprasta tvarka buvo paklausta: koks yra jūsų apsilankymo šalyje tikslas? (darbas, turizmas, verslas, šeimos lankymas ir pan.). Tikslaus atsakymo jie nesuteikė. Po to jaunuoliai teigė, kad jie atvyko aplankyti šeimos nario, bet šią informaciją patikrinus su taip vadinamu giminaičiu, paaiškėjo, kad pateikta informacija buvo klaidinga.
Vėliau jie atsisakė bendradarbiauti su pareigūnais ir atsakyti į tolimesnius klausimus. Iš gautos informacijos ir jaunuolių nenoro bendradarbiauti buvo įtarta, kad jaunuoliai atvyko aplankyti asmens iš Lietuvos, kuris nelegaliai gyvena Izraelyje. Tokiais atvejais draudžiama įvažiuoti į šalį. Už klaidingos informacijos teikimą bei atsisakymą bendradarbiati su pareigūnais vyrams į šalį nebuvo leista įvažiuoti. Esame įsitikinę, kad visos kitos imigracijos tarnybos pasaulyje elgtųsi taip pat.
