Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Minskas – mitais apipinta sostinė (nuotraukos)

Kruopščiai saugoma A.Lukašenkos rezidencija, kurioje jis gyvena ir dirba
E.Kruopytės nuotr. / Kruopščiai saugoma A.Lukašenkos rezidencija, kurioje jis gyvena ir dirba.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kai pigių skrydžių oro linijos siūlo vos už 50 Lt nusigauti į vieną patrauklių Europos miestų, retas gręžiojasi į Rytus, ieškodamas vietos praleisti savaitgalį. Vos už 180 km esantis Minskas spaudos ir žmonių vadinamas skirtingai, tačiau geriau kartą pamatyti nei klausytis vis kito pasakojimo ir kito mito.

Šeštadienį 6 val. ryto traukinys Vilnius–Minskas pajuda iš Vilniaus geležinkelio stoties. Vagonai beveik tušti. Baltarusė traukinio palydovė įteikia kiekvienam po lapelį – migracijos kortelę. Ją reikia pateikti pasienyje. Kaip paaiškėjo, jei viešnagės metu tą mažytį lapuką pamestum, tektų gerokai pasiaiškinti, kad grįžtum namo. Keliavome aštuoniese. Vizas Baltarusijos ambasadoje padarė tvarkingai pagal protokolą, kaip ir rašo – per 6 dienas. Nors malonumas nepigus – vienkartinės vizos kaina 25 eurai (apie 86 Lt). Dar apie 6 Lt sumoki už specialų draudimą. Kaip vėliau paaiškino baltarusiai, tas privalomasis draudimas – vienas iš būdų valstybei susirinkti daugiau pinigų į biudžetą, mat draudimo bendrovė valstybinė.

Per keturias valandas dairydamiesi pro sovietines ažūrines baltas užuolaidėles pasiekėme Minską. Prie sienos mūsų aštuonetuko daiktų niekas netikrino. Vos kirtus sieną vagonas kaipmat prisipildė baltarusių, keliaujančiais į sostinę. Lietuvišką kraštovaizdį pakeitė kur ne kur pūpsantys baltarusiškų sodų bendrijų vartai, gamyklų kontūrai, o prie pat Minsko – didžiulė prekyvietė, primenanti gigantiškus Gariūnus, ir daugybė kranų, bylojančių, kad miestas plečiasi...

E.Kruopytės nuotr./Ypač judri Pergalės aikštė, joje dega amžinoji ugnis
Pergalės aikštė, joje dega amžinoji ugnis

Miestas

Per dvi dienas pamatėme beveik viską, ką verta pamatyti Minske. Pagirtina, kad mieste išties daug skulptūrų: plieninių žmonių, sustingusių ant suoliukų, besisveikinančių ar šokančių. Senosios architektūros stebuklų čia nėra – per Antrąjį pasaulinį karą Minskas buvo visiškai sugriautas, o senamiesčiu čia vadinamas mažas lopinėlis, kuriame stovi apie dešimt gyvenamųjų pastatų. Apskritai mieste vyrauja sovietinis modernas – didžiuliai, kampuoti pilki pastatai, dauguma kurių išmarginti penkiakampėmis Sovietų Sąjungos žvaigždėmis. Išties gražus neseniai renovuotas Minsko operos ir baleto teatras, netoli jo ir per miestą tekančios Svisločės upės įsikūręs jaukus Maksimo Gorkio parkas su atrakcionais ir apžvalgos ratu.

Atskirai paminėti tikrai verta ir prezidento Aleksandro Lukašenkos rezidenciją. Šiame milžiniškame pastate ilgametis Baltarusijos vadovas gyvena ir dirba. Pastato langai idealiai išblizginti, žolė ir krūmai nupjauti tarsi matuojant liniuote, o aplink nuolat plaunamu šaligatviu kursuoja sargyba. Ji, beje, prižiūri, kad smalsūs turistai A.Lukašenkos rūmų nefotografuotų.

E.Kruopytės nuotr./Oktaedro formos Nacionalinė Baltarusijos biblioteka yra viena didžiausių pasaulyje
Nacionalinė Baltarusijos biblioteka

Tikras Minsko pasididžiavimas – deimanto formos biblioteka. Įdomu, kad ji ne tik patenka į keisčiausių pasaulio pastatų sąrašą, bet ir buvo statyta „už visos Baltarusijos pinigus“. Visi šalies gyventojai turėjo susimesti, kad ji iškiltų.

Viena ypač lankomų ir mėgstamų vietų – vadinamoji Ašarų sala, kurią supa Svisločės upė. Nors vietos pavadinimas ne pats linksmiausias, būtent čia prašyti gyvenimo be ašarų traukia visi Minsko jaunavedžiai, kabina spynas, meldžiasi išskirtinėje koplyčioje ir į fontaną su nuogu berniuku meta popierinius pinigus. Tiesiog Baltarusijoje monetų nėra. Ši sala ir jos koplyčia skirta pagerbti Afganistane žuvusiems baltarusiams.

Kainos

Nuolat kalbama, kaip Baltarusijoje pigu. Tikėjęsi rasti viską gerokai pigiau nusivylėme (ką jau kalbėti, kad vien atvykimas čia kainuoja išties nemažai – prie 86 Lt už vizą pridėkite 52 Lt už traukinio bilietą į abi puses ir 6 Lt draudimą). Galbūt gilioje provincijoje kainos ir yra mažos, tačiau Minske net brangiau nei Vilniuje. Pigios čia tik cigaretės, benzinas ir vietosdegtinė. Tačiau net gera degtinė kainuoja apie 15–20 Lt. Importinės prekės, atvežtiniai vaisiai, žuvys bene dvigubai brangesni. Bulvių kilogramas čia atsieina 2 Lt, pieno, alaus, saldumynų kainos panašios kaip Lietuvoje. Viešojo maitinimo įstaigose išties brangu. Tradicinių patiekalų su bulvėmis ir kiauliena galima paragauti už 15 Lt. Pilstomojo alaus bokalas restorane, kur lankėmės, kainavo nei daug, nei mažai – 9 Lt.

Patikrinome ir Minsko naktinį gyvenimą. Svarbu turėti pažįstamą baltarusį, kuris pagal jūsų skonį padėtų išsirinkti pasilinksminimo vietą. Daugelyje klubų už įėjimą moka tik vaikinai. Mes užsukome į gyvos muzikos klubą, kiekvienam (ir merginoms) įeinant teko susimokėti 20 Lt. Išties nustebino kainos bare – čia alaus bokalas kainuoja 11 Lt.

Apsistojome Minsko senamiestyje. Naujai įrengtą trijų kambarių butą su dviem miegamaisiais ir svetaine išsinuomojome už 110 JAV dolerių (apie 271 Lt) vienai nakčiai. Gyvenant aštuoniese suma atrodo normali. Vieno kambario buto nuoma nakčiai kainuoja nuo 30 JAV dolerių (apie 74 Lt).

Politinės spalvos

Minskas, palyginti su didžiosiomis Europos sostinėmis, švarus, tačiau šaligatviai tikrai neblizga. Na, nebent prie A.Lukašenkos rezidencijos. Baltarusijos sostinėje patruliuoja daug milicijos, centre – specialūs OMON pareigūnai, kurie išsiskiria tvirtu kūno sudėjimu, taip pat kur ne kur pasirodo vadinamasis specnazas. Kaip aiškino baltarusiai, šie dažniausiai yra jauni, neseniai užverbuoti vaikinai. Mums neteko matyti jokių neramumų.

E.Kruopytės nuotr./Šiemet prezidento rinkimų kandidatams leista viešai rinkti parašus, nors dauguma baltarusių vis dar bijo pasirašyti.
Šiemet prezidento rinkimų kandidatams leista viešai rinkti parašus, nors dauguma baltarusių vis dar bijo pasirašyti.

Artėja gruodį vyksiantys Baltarusijos prezidento rinkimai, tad viešnagės metu neapsiėjome be kalbų apie politiką. Nors dalis norėtų kito šalies vadovo, daugelis sutinka, kad su A.Lukašenka Baltarusijos situacija saugi ir stabili, o į eilinį jo perrinkimą žvelgiama kaip į neišvengiamybę. Tiesa, Minske matyti besikalančių demokratijos daigų – kaip juokauja vietiniai, dėl dujų su Rusija susipykęs A.Lukašenka nutarė įsiteikti Europai leisdamas kitiems prezidento rinkimų kandidatams viešai rinkti parašus. Susidomėjimas kitais kandidatais didelis, žmonės būriuojasi norėdami pasirašyti, nors neretas sako bijantis, kad šitokie sąrašai nepakliūtų kerštingai valdžiai į rankas.

Parašus renka ir už A.Lukašenką. Mus nustebino matyta jo parašų rinkimo vieta, mat ji buvo įkurta gana atokioje vietoje, prie jo nebuvo matyti nė vieno interesanto. Paėjus tolėliau baltarusiai paaiškino, kad A.Lukašenkos parašų rinkėjams gatvėse pernelyg stengtis nereikia – privalomąja tvarka už jo kandidatūrą pasirašo visi valstybės įmonių ir institucijų atstovai, kariuomenė. Beje, atlyginimai Baltarusijos privačiame sektoriuje panašūs kaip Lietuvoje, valstybiniame – perpus ar dar mažesni. Oficialus nedarbo lygis – 0,1 procento. Galbūt tam įtakos turi ir tai, kad mėnesinė bedarbio išmoka – tik 40 JAV dolerių (apie 98 Lt). Be to, kad ją gautum, reikia atidirbti viešųjų darbų, dažniausiai šluoti gatves. Gal dėl to Minskas švarus.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje