1. Birželio 22-23 d. Pagėgiai kviečia į Raganų puotą ir Jonines
Tauragės apskrityje esantis Pagėgių miestelis daugeliui yra bent jau girdėtas. Tačiau mažai kas žino, kad pirmąjį vasaros mėnesį, prieš pat Jonines, čia vyksta tikra raganiška puota, kurioje galima paragauti uodų ir vorų viralo, miško gėrybių, o norintys sužinoti ateitį gali išsiburti runomis.
Šis renginys vyksta ypatingoje vietoje – Rambyno kalne, kuris nuo seno laikomas Mažosios Lietuvos dvasiniu centru. Manoma, kad anksčiau, pagonybės laikais, čia buvusi viena svarbiausių skalvių genties šventviečių.
Pastaraisiais metais kasmet birželio 23 d. ant Rambyno kalno susirenka žmonės iš visos Lietuvos švęsti Joninių (Rasų) šventės. Šią tradiciją atgaivino šiame krašte gyvenęs Martynas Jankus ir Vydūnas. Sakoma, kad būtent čia minint Jonines susipina pagoniškosios ir krikščioniškosios šios šventės tradicijos. Kokios? Atvažiuokite ir pamatysite.
Jei norėsis išvengti minios, užsukite čia šventės išvakarėse – birželio 22 d. Mat tądien netoli prie Bitėnų esančios 17-os kamienų eglės suskrenda raganos ir kelia puotą.
Tą pačią dieną, birželio 22-ąją, Rambyno kalno papėdėje vyks žolynų pynimo pleneras ,,Saulės šokis“, kurį organizuoja Pagėgių krašto tautodailininkai.
Protėviai per Jonines pagerbdavo saulę, nes šilumos ir šviesos dėka mes esame gyvi. Per Jonines saulė nemiega, ji džiaugiasi šoka, ritinėjasi, rengiasi įvairiaspalviais rūbais ir neskuba užleisti mėnuliui vietos, todėl Joninių naktis tokia šviesi. Kviečiame visus norinčius kartu šokti ir dainuoti, puoštis žolynų vainikais, puošti šventą Rambyno kalną ir džiaugtis kartu su saule Joninių šventėje, rašo renginio sumanytojai. Daugiau informacijos rasite čia.
Jei Pagėgių krašte norėsite užsibūti, rekomenduojame užsukti ir į kitus čia esančius įdomius objektus: aplankyti Martyno Jankaus muziejaus ekspoziciją bei analogo Lietuvoje neturinčio Mažosios Lietuvos paveikslų sodą Bitėnuose, Rambyno regioninio parko Lankytojų centrą, Vilkyškių urbanistinį draustinį, ekspoziciją skirtą rašytojui Johanseui Bobrovskiui Vilkyškiuose.
Pagėgių krašto turizmo informacijos centre Vilkyškiuose veikia nemokama siaurojo geležinkelio ekspozicija.
2. Birželio 23 d. Jonava. Joninės Jonavoje Joninių slėnyje
Tikriausiai niekam nekyla klausimų, kuris Lietuvos miestas turi teisę vadintis Jonų ir Janinų. Nieko keisto, kad Joninės Jonavoje – viena didžiausių miesto švenčių.
Kaip ir kasmet, šiemet jos vyks Joninių slėnyje. Nuo 14 val. užsukti į renginį jonaviečius ir miesto svečius ragins kviesliai. 18 val. pradės veikti amatų mugė ir startuos sūrinininkų čempionatas „Šventasis Jonas – pieno ponas“.
Nesiilsėti, bet linksmintis visą vakarą kvies grupės „Kamanių šilelis“, „Kitava“, „Žalvarinis“, VDU tautinių šokių ansamblio „Žilvitis“ nariai ir net Australijos lietuvių kolektyvas.
Likus valandai iki vidurnakčio prasidės tradicinės Jonų Respublikos iškilmės, kuriose ąžuolo lapų vainikais bus papuošti visi šventėje esantys Jonai, Jonės ir Janinos.
3. Birželio 23 d. Joninės Žemaitijos nacionaliniame parke, Plateliuose
JUONĖNĖS (RASAS) – tvierėma, prasėdiejėma švėntė, kumet sovešiejosi gamta īr pasėrėngosi pradietė naujė gīvībė. Rasuo slepas ėr omžėns žmuogaus vīlėmuos pargalietė bluogi ė smerti. Diel tuo stėngsemuos apsauguotė savi, jevus, nomus, gīvuolius, pargodrausem raganas.
Nesupratote? Tai žemaitiškas kvietimas į Joninių arba Rasų šventę Plateliuose. Tradiciškai ši šventė nuo 20 val. prasideda prie jachtklubo. Tačiau vėliau, ieškodami simbolinio paparčio žiedo, šventėjai išsibarsto po visą Žemaitijos nacionalinį parką.
Joninės Plateliuose visuomet neapsieina be kupuoliavimo. Tai – pievų žolių rinkimas. Būdavo tikima, kad birželio 23 d. surinktos žolės turi ne tik gydomąją, bet ir magišką galią. Kai kurioms žolėms teikiama ypatinga reikšmė. Prie jų priskiriamos jonažolė, perkūnžolė (geltonžiedis barkūnas), rausvažiedė širdažolė, sidabražolė, didžiagalvė arnika, ramunėlė. Be jų kupolėje turėjo būti raudonasis ir baltasis dobilas, ramunė, veronika, gegužraibė, muilagėlė, šunlaiškis, vingiorykštė, ežeinis, notera... Visas žoles reikėdavo surinkti iki vidurnakčio, nes vėliau jos nebeturi tiek magiškų bei gydomųjų savybių.
Prisiminti senąsias lietuvių tradicijas, menančias pagonybės laikus, kvies ir daugiau ritualų. Visą šventės programą rasite čia. Tiesa, perspėjame – ji parašyta žemaitiškai. Tad planuojant švęsti Jonines Plateliuose, patartina su savimi turėti „vertėją“ – žemaitiškai suprantantį ir kalbantį žmogų.
