-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Konkursas „Svajonių komandiruotė“: Kroatija – turtingiausia Europos šalis

Nors Kroatijoje lankiausi jau antrą kartą, tikrai nenusivyliau. Atvirkščiai, įsimylėjau šią šalį ir, stovėdama vakarėjančio Zadaro miesto prieplaukoje, grožėdamasi „Saulės pasveikinimu“, klausydama „Jūros vargonų“ paslaptingo koncerto, prižadėjau grįžti čia dar kartą. Bet apie viską nuo pradžių.
Kroatijoje įmanoma rasti gražių gamtos kampelių
Kroatijoje įmanoma rasti gražių gamtos kampelių / E.Taraskevičiūtės nuotr.

Kroatija, nepabijosiu tokio apibūdinimo, yra turtingiausia šalis Europoje. Žinoma, kalbu apie gamtos turtus: didžiausias šalies brangakmenis – žydra kaip dangus Adrijos jūra, palei kurią nusidriekusi antroji krašto brangenybė – Dinarų kalnai. Kroatijos neįmanoma pažinti neaplankant jos didingų nacionalinių gamtos parkų. Jei nematėte bent vieno iš išvardintų – Kroatijoje nebuvote.

„Negyvenamos“ salos

Anksti ryte išvykstu į Zadarą. Diena pasitaiko itin palanki kelionei jūra. Nors  Kroatijoje niekada negali būti tikras – orai labai permainingi: gali keistis nuo lietaus su perkūnija iki giedros ir svilinančios saulės dešimties kilometrų atstumu. Bet šįkart dangus maloningas.

E.Taraskevičiūtės nuotr./Priea pasiplaukiojimą laivu
E.Taraskevičiūtės nuotr./Prieš pasiplaukiojimą laivu

Plaukiant jūra įdomu stebėti pakrantę.  Iš pirmo žvilgsnio visai atšiaurios gyvybei, uolėtos salos Adrijos jūroje yra atkakliai apgyvendinamos. Privatumo ir ramybės ištroškę žmonės statosi namus tiesiog laukinių salų pakrantėse ir visiškai susilieja su gamta – elektrą jiems gamina saulės baterijos, o geriamą vandenį – lietaus vandens valymo įrenginiai.

Išsilaipinu negyvenamoje saloje. Ši vieta garsėja dviem dalykais: itin sūriu druskos ežeru ir laukiniais asilais. Pastarieji yra itin pavojingi, tik ne žmonėms, o jų piniginėms. Iš anksto įspėti, turistai rankines ir fotoaparatus laiko arčiau savęs, mat laukiniai asiliukai, ilgainiui pripratę prie salos lankytojų, tapo pernelyg draugiški ir pamėgo be priežiūros paliktus daiktus. Mieli vagišiai.

Druskos ežere išsimaudau, tačiau pamirštu, kad negyvenamoje saloje nėra gėlo vandens ir apie dušus galima tik pasvajoti. Tenka kęsti nemalonų druskos poveikį odai, tačiau nuotaikos tas nesugadina – cikadų suokiamos simfonijos dovanoja šypseną kiekvienam, kuris klauso.

Svetingi Kroatijos kalnai

Kitas puikus nuotykis – kelionė po kalnus su džipais. Palieku Starigrad-Paklenica, miestelį, kuriame apsistojau, ir važiuoju apsižvalgyti Dinarų kalnuose. Iš pradžių kiek baisu, nes tikiuosi ekstremalių pojūčių, tačiau vietiniai vairuotojai labai atsargūs. Juos kelių eismo taisyklių išmoko vingiuoti Kroatijos keliai, beje, patys geriausi ir brangiausi visoje Europoje. Mokėti už kelius šalyje tenka kas keliasdešimt kilometrų, tačiau, jei įvyktų avarija, kaltinti blogų kelių negalėsite – ant lygaus it stiklas asfalto nerasite nei vienos duobelytės.

E.Taraskevičiūtės nuotr./Pakrantės uolos
E.Taraskevičiūtės nuotr./Pakrantės uolos

Kroatai – dosni ir vaišinga tauta. Nors kelionė per kalnus trunka visą dieną ir reikalauja daug jėgų, alkiui vietos nepaliekama. Žygio rytas prasideda nuo taurelės tradicinio gėrimo – rakijos. Vėliau turistai vaišinami vietiniu takažolių medumi ir šviežiai kepta duona. Įdomiausia vaišių dalis – avių pieno sūris „Paški sir“, kuris eiliniam lietuviui labai primena „Džiugą“.

Visai netoli Starigrad Paklenica vingiuoja įžymus Velika Paklenica slėnis. Įžymiu jis tapo tada, kai pirmą kartą, 1962 m., čia buvo nufilmuotas „Indėnas Vinetu“. Šiose vietose susukti keturi tos pačios serijos filmai iki šiol pritraukia daugybę turistų, Vinetu gerbėjų. Reikia pripažinti, kad slėnis vertas kino kadrų – žemai tekanti upė ir aukšti uolėti šlaitai primena Didįjį Amerikos Kanjoną.

Žydrieji Plitvicos ežerai

Įspūdingiausioji dalis – pabaigai. Plitvicos ežerų nacionalinis parkas buvo įkurtas 1949 m., šiuo metu parką sudaro daugiau nei 16 didesnių ir mažesnių ežeriukų, tarpusavyje sujungtų 92 kriokliais. Plitvicos ežerai yra įtraukti į UNESCO pasaulio gamtos paveldo sąrašą, todėl pamatyti šį gamtos stebuklą tikrai verta. Geriausias suvenyras, kurį parsiveža kiekvienas apsilankęs, yra spalva. Ji dar ilgai vaidenasi užmerkus akis: tokia sodri žydrai žalia. Besisvečiuojant ežeruose nuotaiką kiek aptemdo stori debesys ir pliaupiantis lietus, tačiau pasižvalgyti vis vien yra kur: į vandenį svyrantys augalai, skaidriose ežerų gelmėse nardančios žuvys ir tekančio vandens purslai visur, kur tik galvą pasuksi. Grėsmė užsižiopsojusiems turistams – maudynės: parke įrengti takeliai gana siauri, slidūs ir be turėklų. Gražiu oru galima pailsėti parko pusiaukelėje įrengtoje aikštelėje, kur laukia šventė gomuriui – kroatiški pyragėliai su mėsos, uogų, daržovių įdarais. Žygį per parką vainikuoja 76 metrų krioklys, kurio apačioje pajunti gamtos grožio didingumą. Nejučia neatsilaikau pagundai ir į kunkuliuojantį vandenį įmestu porą lietuviškų centų – kaip ženklą, kad grįšiu čia dar ir dar, ir dar...

E.Taraskevičiūtės nuotr./`alies gamta keri turistus
E.Taraskevičiūtės nuotr./Šalies gamta keri turistus

Prieš išvykstant namo, užsuku į Zadarą. Nors miestas gana didelis, siauros senamiesčio gatvelės labai jaukios. Duris miesto svečiams atveria mažos kavinukės ir restoranai, o vakaro tylą užpildo gatvės muzikantų gitarų skambesys bei vietiniai renginiai. Tačiau nesusiviliokite šiltų vakarų romantika mieste ir būtinai pasiekite pakrantę: po marmuriniais laiptais, nusidriekiančiais į jūrą yra įrengti tikrų tikriausi „Jūros vargonai“. Vargonai – tai savotiška vamzdelių sistema, kurių pagalba jūros bangos sukuria harmoningus, melodingus garsus, susipinančius į vieną ilgą nesibaigiantį kūrinį. Kol ausis liūliuoja jūros daina, akys gali pasveikinti saulę. „Saulės sveikinimas“ – taip vadinasi to paties architekto Nikola Bašič sukurtas kitas įstabus pakrantės objektas. Tai saulės baterijų diskas, ant kurio vaikščiojantys žmonės sukuria banguojančią spalvų ir šviesų jūrą.

Jūra ir saulė – tai geriausia, ką gali pasiūlyti Kroatija, ir aš jau planuoju, kada galėsiu visu šituo pasimėgauti kitą kartą... 

Atsiųsk savo pasakojimą ir laimėk „Svajonių komandiruotę“. Konkurso taisykles rasi čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius