Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Konkursas „Svajonių komandiruotė“: Miražo kraštas – Dubajus

Tarp Dubajaus dangoraižių
V.Tankevič nuotr. / Tarp Dubajaus dangoraižių
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Mane nuo pat vaikystės žavėjo arabiškos pasakos, viskas man atrodė kaip stebuklas – pastatai, drabužiai, papročiai, kultūra. Visada svajojau atsidurti ten.. sausas saulės karštis, siauros gatvelės, akmenimis klotas grindinys, aukštos tvoros, beveik langų neturintys ir daugybę paslapčių slepiantys namai. Šie, mažus langus turintys pastatai kuklia išvaizda ir prabanga viduje, man priminė arabų moteris, dengiančias savo egzotišką grožį juodu šydu ir atveriančias tik savo akis kitų žvilgsniams. Pro šiuos nedidelius apdaro plyšius jos matė pasaulį bei pristatydavo pasauliui dalį savęs, visa kita likdavo paslaptyje. Gatvelėse būdavo mažai žmonių, dauguma jų slėpėsi nuo karščio vėsiose akmeniniuose namuose arba ilsėdavosi vidiniame kieme įkurtoje oazėje. Užsimerkus, įsivaizduodavau, kad esu savo pasakoje.

Tik po dvidešimties metų aš pagaliau atsidūriau ten. Man pasisekė nuskristi į Dubajų, kur praleidau 4 dienas. Tikrai pasilikčiau ilgiau, bet, deja, kelionės programa to nenumatė.

Į šią šalį atskridau gruodžio pradžioje. Buvo puikus oras, lauko temperatūra vidutiniškai siekė +30ºC, bet dėl sauso klimato karštis nevargino. Tais metais šalis šventė savo kuklų 35 metų jubiliejų. Taip, taip... aš neapsirikau, tik 35 metų. Jungtiniai Arabų Emyratai kaip nepriklausoma šalis yra jauna. Keista buvo matyti ta proga lempučių girliandomis puoštas palmes, juk tokios girliandos mano akimis tinka tik Kalėdinėms eglutėms, esančioms šalčio ir sniego apsuptyje!

V.Tankevič nuotr./Dykumoje
V.Tankevič nuotr./Dykumoje

Šalis greitai tapo viena turtingiausių pasaulyje. Kiekvieną Emyratą valdo atskiras šeichas, o pagrindinis Emyratas yra Abu Dabis. Piliečiai labai garbina savo valdovus už tai, kad tie padarė ir daro viską šaliai klestėti. Kas šeštas pilietis yra „dolerinis“ milijonierius. Ir tai ne tik naftos, bet ir gero valdymo dėka, juk šalis labai patraukli užsieniečiams, norintiems vystyti ten savo verslą, o tai gali sudaryti stiprią konkurenciją vietiniams. Bet įsteigti įmonę JAE teritorijoje galima tik, jei didelė dalis kapitalo priklausys šalies gyventojui, kuris įmonės veikloje gali ir nedalyvauti, o tik gauti kiekvieną mėnesį savo dividendus. Nekilnojamo turto kainos užsieniečiams skiriasi nuo kainų gyventojams, specialiai užsieniečiams yra statomi kvartalai, kur tik ten jie gali įsigyti nekilnojamojo turto. Taip išvengiama nekilnojamo turto „burbulo pūtimo“ saviems.

Šalies valdžia suvokia, jog nafta kada nors pasibaigs, tad sparčiai investuoja į naujus „pasaulio stebuklus“, kad šalis, pasibaigus naftos atsargoms, galėtų ir toliau klestėti tik jau turizmo dėka. Čia išdygo aukščiausias pasaulyje pastatas, kurio galutinis aukštis statybos metu buvo slepiamas, nes paviešinti duomenys galėtų išprovokuoti kurią nors šalį-konkurentę pastatyti jau bent vienu centimetru aukštesnį pastatą ir JAE jau nebebūtų išskirtiniai. Būtent čia yra vienintelis pasaulyje septynių žvaigždučių viešbutis, būtent čia pradėtos statyti dirbtinės įvairių formų salos, kuriose nekilnojamąjį turtą išpirko pasaulio garsieji statyboms dar nepasibaigus. Į šią šalį kviečiami dirbti geriausi pasaulyje specialistai, organizuojami įvairūs konkursai, kurių laimėtojais tampa ne pigiausi, o originaliausi projektai.

Dubajuje gyvenau pačiame centre esančiame 3-jų žvaigždučių viešbutyje FLORA. Manau, tai buvo teisingas pasirinkimas, nors ir iki pat vėlyvos nakties pro atvirus langus buvo girdėti pravažiuojančių automobilių signalai, bet Dubajus man įdomesnis savo šiuolaikinėmis pramogomis bei siūlomomis paslaugomis nei paplūdimiais. Šalia viešbučio buvo fontanas su parku, kuriame ištisą parą laiką leido daugybė žmonių, jie ten miegojo, bendravo, valgė, bet tikrai nebuvo panašūs į benamius. Vėliau sužinojau, kad tai darbininkai, kurie atvyksta iš Pakistano, Indijos ir kitų mažiau turtingų Azijos šalių, gimtinėje palikdami savo šeimas, čia ketinantys uždarbiauti. Norint sutaupyti, jie išsinuomoja trise viena miegamą vietą kažkur bute ir miega pakaitomis, 24 valandų paros laiką paskirstydami taip: 8 valandas miega vienas, kai kitas 8 valandas dirba, o trečias tuo metu „stumia“ savo 8 valandas kažkur mieste. Tokių „stumiančių“ valandas darbininkų pilnas miestas, jie visur, net ir paplūdimy sėdi apsirengę ir laukia kada gi ateis jų laikas mėgautis poilsiu savo lovoje.

Miestas man patiko plačiomis gatvėmis, šiltomis naktimis, žmonių gausa iki vėlumos ir, be abejo, apsipirkimu! Čia pilna prekybos centru, į kurios veža net specialūs mikroautobusai. Drabužių ir šiaip gražių daiktų kainos tikrai labai prieinamos, bet būtent čia supratau, kad Kinija valdo pasaulį, nes, kiekvieną suvenyrą ar skarelę paėmus, ant jos bus parašyta „Made in China“. Nemažai žmonių į JAE atvyksta ne tik dėl egzotikos ir poilsio, bet ir apsipirkimo, juk ši šalis dar vadinama „Duty free“ šalimi! Kas gali būti nuostabiau už „duty free“, į kurį gali sugrįžti bet kada ir net grąžinti ar pakeisti netinkančią prekę?! Beje, vienoje iš parduotuvių radau koreguojančias kūno linijas kelnaites su papildomu „užpakaliuku“, kad atrodytų kaip pas Beyonce arba Jennifer Lopez... Galiu numanyti, kuri moters kūno dalis vietiniams vyrams yra patraukliausia. Ir pavydžiu jų moterims, nes toks modernios visuomenės reiškinys kaip „dieta“ joms nėra būtina.

Daug žmonių, atvažiuojančių apsipirkti, būtinai aplanko ir Dubajaus senamiestyje esantį bei visame pasaulyje garsųjį aukso turgų. Šis turgus yra miesto senamiestyje, kurį su naujamiesčiu skiria vandens kanalas. Nėra nei vieno tilto kanalui pereiti, todėl persikelti galima tik keleivine valtele. Beje, apsilankymas turistų informavimo centre šalia mano viešbučio pasirodė naudingas ir finansiškai, nes ten perspėjo, kad iš manęs kaip užsienietės prašys už perkėlimą 10 dirhamų, kai tikra kaina visiems yra tik 1.

Paplūdimiai Dubajuje yra tikrai gražūs, nors ir yra vieši, bet puikiai prižiūrimi. Už įėjimą į paplūdimį imamas simbolinis mokestis. Paplūdimio teritorija yra didžiulė, ten yra vaikų žaidimo aikštele, žalias parkas pasivaikščiojimui, kelios parduotuvėlės, kur galima išsinuomoti gultus, rankšluosčius, nusipirkti kitų paplūdimio daiktų.

Esant Dubajuje, tiesiog būtina paimti jau bent kelias ekskursijas. Jas galima užsakyti jau būnant vietoje, tai bus apie du kartus pigiau nei užsakant keliones pirkimo metu agentūroje. Labiausiai man patiko pažintinė ekskursija po Dubajų ir safaris. Net jei dar kartą teks atsidurti tame krašte vėl jas užsakyčiau, juk šis miestas keičiasi su kiekviena diena, su kiekviena diena vis daugiau naujų atradimų.

Dubajus visai neatitiko mano įsivaizduojamos pasakos apie arabų šalis... Šis miestas išdygo lyg miražas dykumoje... Nors man taip ir neteko vaikščioti siauromis senovinėmis gatvelėmis, pastatai vietoje mažų langų buvo beveik visiškai iš stiklo, o gatvėse šurmuliavo minios žmonių,  manęs tai nenuvylė, aš tik dar labiau susižavėjau šia kultūra, nes pamačiau kaip senovės tradicijos įsilieja į modernią visuomenę joje nenublankstant, o ją papildant, suteikiant jai išskirtinumo.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje