Publikuota: 2014 sausio 18d. 21:51
15min.lt

Vietnamo kalnuose įsikūrusi mistiškoji Hmong gentis

Švelnaus klimato dėka per metus čia išauginami trys ryžių derliai. Kalbama, kad tokių gamtos dovanų dėka jie sugebėjo laimėti karus prieš Prancūziją ir Ameriką. Vietiniai tikina, kad šalies žemėlapis primena bambuko kartį, naudojamą sunkiems ryšuliams nešti. Taip, visi šie pasakojimai – apie Vietnamą. Tačiau, kad ir kaip gerai manome pažįstantys šią Indokinijos pusiasalio valstybę, nepabuvoję kalnuotose Hmong genčių gyvenvietėse tikrojo šalies vaizdo niekada nesusidarysime.
Hmong genties moteris
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Hmong genties moteris

Naujo amato išmokusios Hmong moterys

Patekus į vakarinėje Vietnamo dalyje įsikūrusį Sapos miestelį atsiveria neregėto grožio vaizdai, primenantys kontrastingus aukščiausios raiškos geografijos kanalo filmus. 1500 metrai virš jūros lygio galbūt galvos neapsvaigins, bet laiptuoti kalnų šlatai, kuriuose sezono metu auginami ryžiai bei rūke paskendę laukinius tarpeklius jungiantys virviniai tiltai nuteiks ypač pakiliai.

Čia žavi ne tik gamtos didingumas, bet ir neįprastas vietinių gyvenimas. Kone kiekviename žingsnyje susidursite su spalvingomis ir nuolatos besišypsančiomis Hmong genties moterimis. Miestelį pamėgus viso pasaulio turistams, jos išmoko naujo amato ir išėjo į gatves nešinos rankų darbo krepšiais, sijonais bei juostomis. Skrupulingai išsiuvinėti rūbai gaminami iš čia pat augančios indigažolės, audiniui suteikiančios melsvą atspalvį.

Norint parduoti prekes būtina mokėti atvykėlių kalbą, tad dalis vietinių dailiai prabyla angliškai. Keisčiausia, kad net gebėdamos susikalbėti su turistais, dauguma nemoka nei rašyti, nei skaityti savo kalba.

Turistų mėgiamas Hmong genties miestelis
Turistų mėgiamas Hmong genties miestelis

Vietnamietiški paršeliai valgomi tik kartą per metus

Nors Hmong žmonės sparčiai keičiasi, tačiau jų pasaulėžiūra vis dar archaiška. Kiekviename name rasite ritualams skirtą aukurą. Aukojama ne tik namus, bet ir gyvulius saugančioms dvasioms. Tikriausiai dėl to gatvėse sutikti laisvai vaikštančius naminius gyvulius - anaiptol nieko keisto.

Tarkim, pilvotos vietnamietiškos kiaulaitės. Jų laisvės nevaržo jokios tvoros ar rankomis sukalti gardai. Gidas patikins, kad šie nusipenėję paršeliai valgomi tik vieną kartą per metus – Naujųjų metų išvakarėse. Tiesa, šios šventės datą diktuoja Mėnulio kalendorius – jei šiemet ji buvo vasario 10, tai kitąmet visus kaimo žmones draugėn suburs sausio 31 dieną.

Panaši situacija ir su kelyje dažnai sutinkamais buivolais. Darbų spartą didinantys gyvuliai neprižiūrimi klajoja po miestelį, dažną turistą priversdami stebėtis: „Nemačiau jokių antspaudų ar tatuiruočių, tad labai abejoju, kad genties žmonės patys žino, kuris gyvulys kam priklauso.“

Hmong genties moterys
Hmong genties moterys

Televizorius, vandens čiaupas ir interneto ryšys – prabanga

Vos tik apšilus kojas Sapa miestelyje, rekomenduojama leistis kelionėn į kalnus. Po ilgos, įspūdžių ir gryno oro pilnos kelionės naktį praleisite Hmong genties namuose. Nors pastatyti jie tradiciškai, visgi skirti turistų reikmėms. Čia rasite televizorių, vandens čiaupą, elektrą, kartais ir interneto ryšį. Tokios prabangos eilinis gyventojas sau leisti negali.

Iš su Kinijos siena besiribojančių kalnų grįžę nuotykių ieškotojai pataria su savimi būtinai pasiimti papildomą šiltą megztinį. Saulei nusileidus kalnus užgula ypatingai šaltos naktys, o trobelėje be maistui gaminti skirtos ugnies nerasite jokio kito šilumos šaltinio.

Skaityti visus komentarus 6
Komentuoti straipsnį
PRISIMINTI
ATSTATYTI
Pranešti klaidą
Pažymėkite klaidą tekste, pele paspaudę kairijį pelės klavišą
Užpildykite klaidos formą ir išsiųskite
Komentuoti
* - privalomi laukai

Komentaras įrašytas

Naujausi komentrai

Komentarų nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Kategorijos pabaiga