Šiuo žingsniu siekiama paskatinti turizmą šioje gražioje, bet labai skurdžioje valstybėje.
E.Hillary iš Naujosios Zelandijos ir jo gidas nepalietis Tenzingas Norgay į aukščiausią pasaulio kalną – 8 850 m Everestą – įkopė 1953 metų gegužės 29 dieną, su britų organizuota ekspedicija, kuri pažymėjo Nepalą žemėlapyje kaip nuotykių turizmo vietą.
Vyriausybinė komisija rekomendavo du bevardžius kalnus pavadinti Hillary viršukalne ir Tenzingo viršukalne, sakė Angas Tsheringas Sherpa, buvęs Nepalo alpinizmo asociacijos prezidentas.
„Tuo siekiama pagerbti jų indėlį į alpinizmą Nepale“, – sakė A.T.Sherpa, vadovavęs tai komisijai.
Į abu kalnus – 7 681 m aukščio Hillary viršukalnę ir 7 916 m aukščio Tenzingo viršukalnę – dar niekada nebuvo kopta, bet pavasario sezoną, kuris prasideda kovą, tikimasi juos atverti užsieniečiams, sakė jis.
Pareigūnai tikisi, kad šie kalnai pritrauks daugiau alpinistų ir paskatins turizmą Nepale, kur yra aštuoni iš 14 aukščiausių pasaulio kalnų. Turizmas šiuo metu sudaro maždaug 4 proc. šalies ekonomikos; šiame sektoriuje dirba tūkstančiai žmonių.
E.Hillary mirė 2008 metais, būdamas 88-erių, o Tenzingas Norgay – 1986 metais, būdamas 72-ejų. Jų laikais alpinistai neturėjo specializuotos įrangos, kuri šiandien laikoma savaime suprantama, o sunkūs deguonies balionai, kuriuos abu vyrai nešėsi, kopimą darė dar sunkesnį.
Nuo 1953 metų į Everestą įkopė maždaug 4 tūkst. alpinistų, tarp jų – 80-metis japonas, amerikiečių paauglys, aklas žmogus. Du Nepalo šerpai viršūnę jau pasiekė po rekordinį 21 kartą.
Tačiau pavojus nuolat kelia atšiaurios oro sąlygos, sniego lavinos ir klastingi šlaitai. Abiejose Everesto pusėse – Nepale ir Kinijoje – žuvo daugiau kaip 240 alpinistų.
Mažas aerodromas, kurį E.Hillary 7-ajame dešimtmetyje pastatė Lukloje ir kuris yra vartai į Everestą, jau buvo pavadintas jo ir Tenzingo vardu.
