Jos ir paklausėme, kas gi pulsuoja Niujorko gyslomis?
Indrė sako – kava. „Kai rytą eini į darbą, jos puodą rankoje nešasi ir statybininkas, ir kostiumuotas biuro darbuotojas, ir Bedfordo hipsteris – minios žmonių žingsniuoja su puodeliu iš „Starbucks“ ar kitos kavą išsinešimui gaminančios vietos, kurių čia pilna“, – pasakoja juvelyrikos studijoje dirbanti buvusi žurnalistė. Anot jos, kava – niujorkiečių kultūrinis antspaudas, jei pasisakytum, kad jos negeri, sukeltum nuostabą net beveik į nieką dėmesio nekreipiančių margo miesto gyventojų akyse.
Bet ten kava kitokia, nei Europoje. Visų pirma, jei užsisakysi „regular coffee“ – kaip mes pasakytume, „paprastos kavos“ – gausi ne didesnį puodelį juodos, o labai saldžią kavą su grietinėle. Antra, nors yra kavinių, kuriose gali ramiai atsisėsti ir lėtai pasimėgauti šiuo gėrimu, tai nebūtų labai įprasta. „Čia tiesiog pasiimi puodelį kavos ir eini. Jei kur nors prisėdi, tai tam, kad išsiimtum telefoną ar kompiuterį ir gurkšnodamas kavą dirbtum, rašytum ar naršytum“, – kalba Indrė.
Ji kaip didžiausią miesto, kurį labai sunku apibendrinti, bruožą išskiria „žiauriai“ greitą tempą. Niujorke skubi net neturėdamas ką veikti – užsikreti energija, kurią skleidžia sparčiai žingsniuojanti minia. „Ir man tai patinka. Vargina, vėliau ima atrodyti, kad viskas beviltiška ir tai niekur nenuveda, o paskui vėl patinka. Nors Niujorkas – vienišiausias pasaulio miestas (pagal antrųjų pusių neturinčių gyventojų dalį), čia nesijauti vienišas, esi visada apsuptas žmonių“, – atviravo pašnekovė. „Žinai“, – prisipažino, – „niujorkiečiai apie save turi tokį tikslų posakį, kodėl daugelis neturi poros: „Everybody's too busy and everybody thinks they can do better“. Lietuviškai tai būtų kažkas panašaus kaip „Visi per daug užsiėmę ir kiekvienas mano, kad yra vertas geresnio“.
Jos klausantis atrodo, kad niujorkiečiai labai atsiriboję vieni nuo kitų. Ir Indrė pripažįsta, jog su jais susidraugauti, tapti artimesniems – be galo sudėtinga. „Niekas nesileidžia į ilgus nuoširdžius pokalbius. Tačiau rasti gerų bičiulių gali per veiklą: kartu dirbdamas, savanoriaudamas, puoselėdamas tuos pačius pomėgius. Kita vertus, žmonės turi tikrai labai daug užsiėmimų ir nuolat vieni su kitais pažindinasi: kartais per vakarėlį susipažįsti su 20 naujų veidų, tik reikia sugebėti atsiminti labiausiai patikusius. Susipažinti labai lengva, tik svarbiausia po to rasti bendrų taškų“, – kalbėjo mergina.
Pagal veiklą, darbą ar pomėgius Niujorko gyventojai labiausiai ir identifikuoja vieni kitus. „Jiems iš karto kyla klausimas: „Kas tu?“ Išgirdę atsakymą, iš karto įdeda tave į „stalčiuką“. Patyriau tai savo kailiu: kai kažkada uždarbiavau kaip padavėja restorane, į tai nauji žmonės reaguodavo be jokio susidomėjimo. Visai kitaip nei dabar, kai išgirsta, kad talkinu australų kilmės menininkei Skošai Vūlridž (Scosha Woolridge)“, – pasakojo Indrė. „Užtat ir suprantu, kad žmonės čia gali norėti užsiimti kuo daugiau veiklų, puoselėti įvairius pomėgius, dirbti per kelis darbus – kad turėtų kuo daugiau „stalčiukų“, į kuriuos kiti galėtų juos padėti. Ir tai, o kartu ir labai brangi nuoma verčia viską čia suktis beprotišku greičiu, maukiant vieną kavos puodelį po kito“, – pripažįsta niujorkietė. Jos mieste žmonės išgeria 6,7 karto daugiau kavos nei bet kurio kito JAV miesto gyventojai.
