Sukurti pavyko ne iš karto
Žmonės jau prieš kelis šimtus metų svajojo apie galimybę mėgautis be papildomų įrenginių greitai paruošiama kava, kurioje nebūtų nuosėdų. Pirmą kartą šią svajonę mėginta išpildyti Anglijoje 1771 metais. Tačiau rezultatas buvo ne per geriausias: jos galiojimo trukmė buvo trumpa, o pati kava greitai apkarsdavo. Tik po gero šimtmečio, 1903-aisiais, arbatos džiovinimo metodą išradęs Čikagos mokslininkas iš Tokijo (Japonija) Sartori Kato sugebėjo išgauti kavos ekstaktą. Taip jis išsprendė kavos galiojimo trukmės klausimą, bet skystas ekstraktas buvo nepatogus, ir net nemokamai platinami jo pavyzdžiai neatnešė šiai naujovei šlovės. Nesėkmingi bandymai pagaminti ir populiarinti tirpią kavą tęsėsi iki pat 1938-ųjų: tuomet būdą pagaminti sausą tirpią kavą ištobulino Šveicarijos bendrovės „Nestlé“ mokslininkų grupė.
Nuo pupelės iki maltos kavos
Kelias nuo kavamedžio subrandintų uogų iki maltos kavos nėra ilgas, bet reikalaujantis kruopštaus darbo ir patyrimo. Kieto apvalkalo gaubiamos uogos sunoksta skirtingu metu, todėl aukščiausios klasės kavos gamintojams jos renkamos tik rankomis. Tai leidžia užtikrinti, kad visos kavos pupelės bus sunokusios, bet neperdžiūvusios. Surinktos „žirnio uoga“ vadinamos pupelės visada yra išvalomos, atskiriant netinkamas, ir išgvildenamos. Ne tiek kruopštumo, kiek patyrimo reikalaujančiame skrudinimo etape pupelių skonis ir kvapas dar labiau suintensyvėja. Tačiau reikia būti atsargiems, nes pasirinkus netinkamą temperatūrą, pupelės gali lengvai sudegti ir įgyti nepageidaujamas savybes. Kuo ilgesnis ir nestaigus skrudinimo procesas pasirenkamas, tuo švelnesnis ir malonesnis aromatas pasiekiamas. Nors šviežia kava laikoma ta, kuri sumalama tik prieš vartojimą, dažniausiai prekybos vietose sutinkama tirpi arba malta kava. Žinoma, šviežumas ir kokybė priklauso nuo to, kokiomis sąlygomis buvo laikomos kavos pupelės, dar prieš sumalant jas. Kuo smulkesnio malimo kava, tuo greičiau vanduo, kuriuo ji užplikyta, perima jos aromatą ir skonį.
Tirpios kavos pradžia
Labiausiai paplitusios yra dvi pupelių rūšys: arabika ir robusta. Nuo jų santykio ir skrudinimo ypatumų įvairiuose kavos mišiniuose suskamba saldesnės ar rūgštesnės kavos natos, lengvesni ar intensyvesni tekstūros ypatumai. Tirpios kavos gamyboje naudojama tiek arabikos, tiek robustos kavos pupelės. Įkaitinti vandens garai (iki 195 °C) skverbdamiesi pro maltą kavą, prisijungia tirpiąsias kavos daleles, vėliau yra atšaldomi. Šio proceso rezultatas yra skystas kavos ekstraktas.
Ugnis ir ledas
Čikagos mokslininko iš Tokijo praktika parodė, kad pardavinėti skystą kavos ekstraktą yra nepatogu, o vartotojams tokia prekė neatrodo patraukli. Skystas kavos ekstraktas milteliais paverčiamas jį džiovinant. Tai galima padaryti dvejopai: išgarinti vandenį kaitinant arba šaldant. Pirmuoju atveju, koncentruotas kavos skystis yra mažais kiekiais purškiamas į vertikalų cilindrą, o itin karštas oras išgarina ekstrakto skystį.
Džiovinimas šaldant yra naujesnis ir dažniau pasirenkamas kokybę vertinančių kavos gamintojų būdas. Šio proceso metu vanduo yra pašalinamas slegiant žemoje temperatūroje ir veikiant vakuumui. Šaltuoju būdu išdžiovinta kava yra laikoma kokybiškesne.
Teisingai įvykdžius visus šiuos žingsnius, pagaminama kokybiška tirpi kava. Tuomet belieka ją pristatyti milijonams kavos mylėtojų, kurie prie jos puodelio susitinka su bičiuliais, vaišina ja svečius ir patys mėgaujasi kiekvieną dieną. Tiek malta, tiek tirpi kava yra gera, tik malta geriausias savybes atskleidžia ruošiant per kavinuką ar kavos aparatą, o tirpią pakanka užpilti vandeniu, ir ji praverčia tuomet, kai nei kavinuko, nei kavinės nėra šalia.
