Pasak ekspedicijos vadovo Aido Gudaičio, Voronjos urvas šiuo metu yra giliausias žinomas urvas žemėje, dar vadinamas „Everestu po žeme“ arba „Pasaulio dugnu“.
„Per visą šio urvo tyrinėjimo istoriją, jo dugne yra apsilankę vos kelios dešimtys pasaulio speleologų vyrų. Saulė Pankienė – pirmoji ten pabuvojusi moteris pasaulyje“, – teigė A. Gudaitis.
„Urvuose nesu naujokė, tačiau ši ekspedicija – stipriausia, ką esu dariusi gyvenime. Reikėjo daug jėgų ir ištvermės. Esu dėkinga komandos draugams už palaikymą. Speleologija – komandinis darbas, vienas praktiškai nieko nepadarytum. Tas urve ir gelbėjo, kad stengėmės būti dėmesingi ir atidūs vienas kitam. Aišku, buvo visko. Nėra lengva 11 parų itin nekomfortabiliomis sąlygomis išbūti su tais pačiais žmonėmis“ – teigė S. Pankienė.
„Dugne smagu buvo matyti Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimui skirtą ženkliuką, kurį 2009 m. prikalė klubo “Aenigma„ nariai. Šiek tiek aprūdijęs, nes ta urvo dalis beveik ištisus metus būna apsemta“, – pasakojo Gintas Švedas.
Nardymo instruktorius Vytis Vilkas, ruošęs speleologus narus 2009–ųjų m. ekspedicijai, šiemet pats pranėrė visus urvo sifonus. „Nardyti sifonuose yra sunku, visko gali nutikti, tačiau svarbiausia – nesupanikuoti. Tai didžiulis psichologinis išbandymas“, – sako V.Vilkas.
Lietuviai šiame urve jau porą metų atlieka mokslinius tyrimus. Skirtingose urvo dalyse yra įrengti specialūs matuokliai, kurie kas 1 val. renka duomenis apie temperatūrų pokyčius, slėgio bei vandens lygio svyravimus Voronjos urve. Išanalizavus pastarųjų metų duomenis paaiškėjo, kad beveik ištisus metus urvo dugnas būna užsemtas vandens, tad saugu ekspedicijas planuoti tik rugpjūčio–rugsėjo mėn. Šiemet matuokliai buvo perprogramuoti ateinantiems ketveriems metams.
Kad į dugną nusileistų keturių lietuvių komanda, dirbo 17 žmonių. Ilgiausiai neišlipdami po žeme buvo 11 ir 13 parų. Į urvą buvo nugabenta apie 50 specialių transportinių maišų, kurio vieno svoris – apie 10–12 kg. Juose maistas, speciali nardymo įranga ir balionai, stovykos inventorius: specialios palapinės, miegmaišiai, vaistinėlės, benzinas, degikliai ruošti maistui ir šildytis (temperatūra urve apie 4–5 laipsniai šilumos) bei džiovintis rūbus (urve 100 proc. drėgmė), akumuliatoriai bei elementai speleologų apšvietimams (urve visiškai tamsu).
Voronjos urvą 1960 metais atrado Gruzijos tyrinėtojai. 2191 metro gylio urvas yra Vakarų Kaukazo kalnuose, Gagros kalnyne (Abchazija). Įėjimas į urvą yra 2256 metrų aukštyje virš jūros lygio.
Speleologija – mokslas ir ekstremalus sportas, tyrinėjantis urvus ir požemines ertmes. Ši veikla reikalauja didelės fizinės ištvermės, gero psichologinio pasiruošimo ir specialios įrangos.
„Aenigmos“ klubas yra didžiausia speleologų organizacija Baltijos šalyse. Kasmet klubo nariai surengia daugiau kaip dešimt tiriamųjų ir pažintinių ekspedicijų įvairiose Europos ir Azijos šalyse.
