Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Muštas ir siūtas Jonas Mačiulis: „Nenorėjau nieko po tanku kišti ir atsikratyti atsakomybės“

Jonui Mačiuliui  – prakirstas antakis
Jonui Mačiuliui – prakirstas antakis
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvos rinktinė vargais negalais, bet peržengė Pasaulio čempionato aštuntfinalio barjerą – lietuviai tik dvikovos pabaigoje sekmadienį palaužė Naujosios Zelandijos atstovus 76:71. „Niekas ir nesitikėjo lengvų rungtynių. Jie tikrai neatėjo pasiduoti ir pralaimėti iš anksto“, – apie mačą su Naująja Zelandija pasakojo vienas rungtynių didvyrių Jonas Mačiulis.

Prisijunkite prie daugiau kaip 11 tūkst. sporto mėgėjų – tapkite 15min.lt sporto grupės nariu „Facebook“ tinkle. Spauskite LIKE.

Mače su naujazelandiečiais J.Mačiulis įmetė tik 5 taškus, tačiau būtent jo tritaškis baigiantis rungtynėms lėmė Lietuvos spurtą. Prieš tai buvo sunkus krepšininkui momentas – jau pirmojo kėlinio pradžioje varžovai alkūne trenkė J.Mačiuliui į akį, pasipylė kraujas, ir medikai keliomis siūlėmis jam susiuvo antakį.

Lietuviai sunkiai su Naująja Zelandija žaidė ir kontroliniame mače Kaune rugpjūčio 17 dieną – ir ten mūsų krepšininkai tik akistatos pabaigoje įvekė Naująją Zelandiją 85:79.

Mes buvome šiandien aukštesni, greitesni, stipresni už varžovą.

– Ar tikėjotės tokio pasipriešinimo? Juk jūs grupėje buvote pirmi, o jie – ketvirti.

– Žinoma. Mes galvojome, kad jie kibs mums į atlapus, ir tą paskutinėmis rungtynių minutėmis jie ir padarė. Jie suaktyvino gynybą ir kovojo ant baudos ribos, pradėjo užtvaras statyti – matėte, kaip Simą Jasaitį nunešė. Taigi jie tikrai nesirengė pasiduoti, bet mes puolime turėjome daugiau ginklų, mes aukštesni, turėjome persvarą po krepšiu. Buvome greitesni, stipresni. Gerai, kad rungtynės baigėsi taip, kaip norėjome.

– Ar sunku sugrįžti į aikštę po to, kai gavote traumą ir buvote priverstas beveik du kėlinius sėdėti?

– Aišku, kad sunku. Juolab, kad ta trauma akį uždengė (juokiasi). Su regėjimu buvo ne kažkas, bet eini... Kas galėjo, tas ėjo kovoti. Jei treneris pasakė, reikia eiti...

– Pataikėte labai svarbų tritaškį, padėjusį rungtynių pabaigoje atitrūkti 5 taškais. Žinojote, kad mesite? Nebijojote?

Stovi veidu į krepšį – tai ką, kitą pakišinėsi? Jonui Valančiūnui po krepšiu perduoti kamuolį? Juk laikas bėga...

– Mūsų atakai buvo likusios 4 sekundės. Ką jau ten beprikursi, nieko nepadarysi... Stovi veidu į krepšį – tai ką, kitą pakišinėsi? Jonui Valančiūnui po krepšiu perduoti kamuolį? Juk laikas bėga.

Tikrai nenorėjau pakišinėti kito ekipos nario po tanku ir nusimesti atsakomybę. Ten reikėjo mesti – nieko kito nebuvo įmanoma daryti. Gerai viskas baigėsi – įkrito.

– Sunkiai po susidūrimo atsikėlęs S.Jasaitis atsidūrė ligoninėje, jūs su susiūtu antakiu sėdėjote. Naujosios Zelandijos ekipa žaidė kaip regbininkai?

– Tikrai ne. Nusiskundimų tikrai nėra – grupėje buvo kur kas blogiau. Čia ir teisėjai neleido šiurkščiai kovoti. Čia buvo tikras krepšinis.

– Ką galėtumėte pasakyti apie Jono Valančiūno žaidimą?

– O ko jūs iš jo tikitės? Jis sužaidė labai gerai. Mes džiaugiamės. Girti dar ne laikas. Kai būsime Madride, va, tada galėsime vienas kitą girti.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką