Taip, žiauriai nepataikėme, dažnai klydome, nuliūdino Donatas Motiejūnas. Tačiau nudžiugino Adas Juškevičius ir ypač Mindaugas Kuzminskas. Jie bene pirmą kartą šiose pirmenybėse žaidė itin drąsiai.
Nors A.Juškevičius iš žaidimo pataikė tik kartą iš aštuonių bandymų, bet jis ardė varžovų gynybą prasiveržimais, sumetė visas dešimt baudų. Adas, be to, užtikrintai vadovavo žaidimui, o ne tik buvo sutelkęs mintis į tai, kaip neprarasti kamuolio.
M.Kuzminską pasyvokai dengė už jį žemesnis Jamesas Hardenas, tačiau baimės atsikratęs Mindaugas įrodė, kad turi didžiulį potencialą. Gal reikėjo M.Kuzminską leisti į aikštę ir nuo pat trečiojo kėlinio pradžios?
Su Mantu Kalniečiu, Robertu Javtoku, Linu Kleiza šią JAV rinktinę, taikliau metant „iš žaidimo“, tikrai galima nukalti. Tačiau dabartinės sudėties mūsų komandai amerikiečiai – per aukštas barjeras.
Man patiko judri ir sumani lietuvių gynyba pirmojoje mačo dalyje. Jono Kazlausko komanda efektyviai tankino gynybą arčiau krepšio ir dažniausiai dar spėdavo trukdyti varžovų metikams.
Spėju, kad staigmena amerikiečiams buvo tai, jog Lietuvos krepšininkai taip ir nenaudojo tradicinės zoninės gynybos, pavyzdžiui 2x3.
Tokia gynyba neleidžiama NBA, todėl amerikiečiai prie jos nėra įpratę. Tačiau akivaizdu, kad Mike'as Krzyzewskis ir jo pagalbininkai, tarp kurių ir Artūras Karnišovas, kruopščiai rengėsi pulti prieš „zoną“. Ankstesnėse čempionato rungtynėse JAV krepšininkai žinojo, kaip išsidėstyti, kur bėgti, kai varžovai taikė aikštės gynybą.
Be to, Amerikos komanda turi keletą puikių metikų, kurie gali lengvai sudraskyti „zoną“. Tiesa, Ispanijoje amerikiečiai iš tolimų distancijų atakuoja vidutiniškai. Gal tipiška aikštės gynyba mums būtų pravertusi antroje rungtynių pusėje, bet subyrėjome per 3-4 trečiojo kėlinio minutes, todėl vėliau turbūt būtų nepadėjusios jokios gynybos sistemos.
Dar vienas J.Kazlausko pateiktas netikėtumas amerikiečiams – neretai trumpos jo auklėtinių atakos per pirmuosius du kėlinius. Lyg ir logiška būtų buvę ilgai laikyti kamuolį ir tokiu būdu numušinėti uraganinį amerikiečių tempą. Tačiau toks gumos tempimas keltų daug pavojų – JAV krepšininkai sėkmingai griovė kitų ekipų derinius, jie ginasi itin kibiai, neleidžia priimti kamuolio arba tiesiog jį pavagia ir žaibiškai atsiduria kitoje aikštės pusėje.
Akivaizdžiai buvo matyti, kad treneris J.Kazlauskas savo žaidėjams liepė kuo dažniau žaisti vienas prieš vieną.
Akivaizdžiai buvo matyti, kad treneris J.Kazlauskas savo žaidėjams liepė kuo dažniau žaisti vienas prieš vieną. Šį sumanymą pirmajame kėlinyje puikiai įgyvendino A.Juškevičius, vėliau M.Kuzminskas, kartais Martynas Pocius.
Tai, kad ši puolimo taktika davė vaisių, rodo ir faktas, kad metėme net 42 baudas.
Amerikiečiai gindamiesi vienas prieš vieną dažnai nelaikydavo reikiamo atstumo – tiesiog per arti prieidavo prie mūsų krepšininkų, turinčių kamuolį. Dėl šios priežasties mums pavykdavo prasiveržti prie krepšio ar nuolat išprovokuoti pražangas. Tiesa, po ilgosios pertraukos varžovų gynyba smarkiai pagerėjo, o jų traukinys jau lėkė be sustojimų.
Manau, kad su Mantu Kalniečiu, Robertu Javtoku, Linu Kleiza šią JAV rinktinę, taikliau metant iš žaidimo, tikrai galima nukalti. Tačiau dabartinės sudėties mūsų komandai amerikiečiai – per aukštas barjeras.
