Afrikos futbolo čempionatas – prie starto linijos: viskas, ką jums reikia žinoti

Gimtadienis su pasikeitusiu šeimininku

Afrikos žemyno pirmenybės vyks jau 31-ąjį kartą. Šiemetinis turnyras bus ypatingas – lygiai prieš 60 metų Sudane buvo sužaistas pirmasis Afrikos čempionatas, kuriame varžėsi tik trys komandos. Bėgant metams dalyvių skaičius nuolat augo, o nuo 1998-ųjų Afrikos pirmenybėse kaunasi 16 stipriausių žemyno komandų.

Iš pradžių čempionatą buvo planuojama surengti Libijoje. Šios šalies futbolo federacija gavo teisę organizuoti pirmenybes dar 2011-aisiais, tačiau po trejų metų įsiplieskęs pilietinis karas sumaišė visas kortas.

Tuomet Afrikos futbolo konfederacijos (CAF) vadovybė paskubomis turėjo surasti naują pirmenybių vietą. Iš pradžių susidomėjimą šia galimybe rodė net septynios šalys (Alžyras, Egiptas, Gabonas, Gana, Sudanas, Kenija ir Zimbabvė). Galiausiai liko keturi pretendentai (Alžyras, Egiptas, Gabonas ir Gana), o pačioje paskutinėje rinkimų fazėje baltą vėliavą iškėlė ir egiptiečiai.

2015-ųjų balandį CAF prezidentas Issa Hayatou paskelbė Gaboną šeimininku. Toks sprendimas buvo daug kam netikėtas, tačiau puikiai suprantamas.

Naujas rėmėjas išplės galimybes

Gabonas Afrikos čempionatą kartu su Pusiaujo Gvinėja rengė visai neseniai – 2012-aisiais, tačiau šioms pirmenybėms paruošta infrastruktūra ir organizacinė patirtis laiko spaudžiamiems CAF vadovams tapo neatremiamais koziriais.

2017 metų Afrikos čempionato logotipas

Įdomu tai, kad iš anksto suplanuotoje šalyje žemyno pirmenybių afrikiečiams nepavyko surengti jau antrą kartą iš eilės. 2015-ųjų čempionatas turėjo vykti Maroke, tačiau dėl Ebolos viruso epidemijos jis buvo perkeltas į Pusiaujo Gvinėją.

Sausio mėnesį tradiciškai vykstantis Juodojo žemyno čempionatas paprastai sulaukia nemažai Vakarų pasaulio žiniasklaidos dėmesio, nes net stipriausi žemyno klubai yra priversti išleisti savo žvaigždes į nacionalines komandas. Visgi šie metai čempionatą organizuojančiai CAF bus ypatingi tuo, jog tai bus pirmasis čempionatas, kuris bus organizuojamas padedant Prancūzijos naftos milžinei „Total“.

Su šia bendrove liepą CAF pasirašė aštuonerių metų bendradarbiavimo sutartį. Pačių afrikiečių teigimu, šis sandoris jiems leis pakelti savo organizuojamas varžybas į naują kokybinį lygį.

Po prezidento rinkimų – neramumai

Tiesa, galėjo nutikti ir taip, kad čempionato šeimininkų klausimą CAF vadovams būtų reikėję spręsti dar kartą. Pilki debesys virš Gabono pradėjo kauptis po praėjusį rugpjūtį čia praūžusių šalies prezidento rinkimų.

Juos po ypač atkaklios kovos laimėjo ilgametis šalies vadovas Ali Bongo, savo pagrindinį oponentą Jeaną Pingą įveikęs vos 5594 balsų persvara. Net valstybėje, kurioje gyvena apie 1,4 mln. gyventojų, tokia nežymi persvara sukėlė nemenką šurmulį, o laimėtojas iš karto buvo apkaltintas korupcija.

A.Bongo Gabonui vadovauja nuo 2009-ųjų, kai valstybės vairą perėmė iš savo tėvo Omaro. Jis šalies prezidento pareigas ėjo nuo 1967-ųjų.

Opozicija šiemet kaip niekada buvo arti pergalės, tad J.Pingo šalininkai, išgirdę nepalankius rezultatus, iš karto surengė parlamentų rūmų ir nacionalinės televizijos pastato apgultį. Neramumai gatvėse tęsėsi keletą dieną, o grumtynėse su policija gyvybės neteko apie pusšimtį šalies gyventojų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ali Bongo

Įvykiams Gabone neliko abejinga ir Vakarų žiniasklaida, o CAF vadovai netgi buvo pradėję svarstyti galimybę surasti kitą pirmenybių vietą. Įdomu, kad tarp variantų buvo Marokas – tas pats, kuris atsisakė pirmenybes surengti prieš dvejus metus.

Galiausiai aistros šalyje aprimo, revoliucionieriai buvo apraminti, o A.Bongo kabinetas pranešė, jog perskaičiavus balsus, prezidento persvara siekia 11 tūkst. balsų.

Tačiau tuomet šurmulys prasidėjo iš naujo. Šalies vadovas paskelbė, kad dėl kritusių naftos kainų 2017-aisiais metinis šalies biudžetas trauksis 5 proc. Opozicijos šalininkai pradėjo rimtai abejoti, ar toks brangus renginys, kaip Afrikos čempionatas, sunkmečiu šaliai išvis reikalingas.

Maža to, pirmenybės vyks Ojeme ir Port Žentilyje – miestuose, kurie rinkimų laikotarpiu stipriai palaikė J.Pingą, tad baiminamasi, kad ir pirmenybių metu gali kilti neramumų.

Viena nauja kregždė

Pastaraisiais metais tapo įprasta, kad dalyvių kaita stipriausiame žemyno čempionate yra gana nedidelė. Šiemetinėse pirmenybėse bus vienintelė debiutantė – Bisau Gvinėjos vienuolikė.

Kita komanda, į kurios patekimą specialistai atkreipė dėmesį – Uganda. Paskutinį kartą šios šalies futbolininkai Afrikos čempionate dalyvavo 1978-aisiais, tad pernai komandai vėl prasibrovus tarp šešiolikos stipriausiųjų, šalį užliejo didžiulė euforijos banga.

Visos likusios 14 šiemet pirmenybėse dalyvaujančių ekipų žaidė bent viename iš trijų pastarųjų čempionatų.

Iš 56 šiuo metu CAF priklausančių nacionalinių asociacijų, nuo 1957-ųjų metų istoriją skaičiuojančiame turnyre niekada nėra dalyvavusios 15-os šalių rinktinės (Burundis, Centrinės Afrikos Respublika, Čadas, Komorai, Džibutis, Eritrėja, Gambija, Lesotas, Madagaskaras, Mauritanija, San Tomė ir Principė, Seišeliai, Somalis, Pietų Sudanas ir Svazilandas).

2017 metų pirmenybių dalyviai

A grupė (Librevilis)	B grupė (Fransvilis)	C grupė (Ojemas)	D grupė (Port Žintilis)
Gabonas	Alžyras	Dramblio KK	Gana
Burkina Fasas	Tunisas	Kongo DR	Malis
Kamerūnas	Senegalas	Marokas	Egiptas
Bisau Gvinėja	Zimbabvė	Togas	Uganda

Čempionate šiemet netikėtai neišvysime Nigerijos rinktinės. Tris sykius Afrikos čempionai ir viena daugiausia talentų Europos klubams užauginanti valstybė į žemyno pirmenybes neprasibrauna jau antrą kartą iš eilės.

Tiesa, prieš dvejus metus nigeriečiai galėjo kaltinti tik save, tačiau šį kartą jiems koją pakišo ir Afrikos futbolo realijos. Atrankos grupėje Nigerija į priekį praleido Egiptą, o žengti toliau iš antrosios vietos jiems sukliudė netikėtas Čado rinktinės pasitraukimas iš kovos. Pralaimėję pirmas trejas atrankos rungtynes Čado futbolo federacijos vadovai taupydami finansus nusprendė daugiau nežaisti. Šios rinktinės rezultatai buvo anuliuoti, o kartu su savimi „Les Sao“ į bedugnę nusitempė ir „Super erelius“.

Pirmenybėse nebus ir 2012-aisiais metais sensacingai turnyrą laimėjusios Zambijos rinktinės bei pastaruosiuose dvejuose turnyruose žymų pėdsaką įmynusios Žaliojo Kyšulio salų komandos.

O štai Marokas spėjo įkišti koją į beužsitrenkiančių durų plyšį. Atsisakius Marokui surengti 2015-ųjų metų turnyrą, CAF nusprendė pašalinti šios šalies futbolininkus ir iš 2017 ir 2019-ųjų metų pirmenybių. Tačiau arabų šalies atstovai kreipėsi į Sporto arbitražo teismą (CAS) ir šią bylą laimėjo.

Du nauji stadionai

Pirmenybės vyks keturiuose Gabono miestuose: sostinėje Librevilyje, Fransvilyje, Ojeme ir Port Žintilyje. Ojeme ir Port Žintilyje pastatytos visiškai naujos arenos.

Afrikos čempionato stadionai

Favoritai – drambliai

Lažybų bendrovės didžiausia favorite apginti titulą įvardija titulą ginančią Dramblio Kaulo Kranto rinktinė.

Prancūzo Michelio Dussuyer auklėtinių galimybės vertinamos santykiu 5-1. Kiek prasčiau yra vertinamos pastaraisiais metais atgimusios ir šiemet nemažai vilčių teikiančios Senegalo rinktinės galimybės (6-1). Tarp kitų favoritų reikėtų paminėti Kamerūną (8-1), Alžyrą (8-1) ir namuose rungtyniausiantį Gaboną (9-1) su ryškiausia žvaigžde Pierre'u-Emericku Aubameyangu.

Mažiausiai šansų, anot specialistų, turi Togo, Bisau Gvinėjos ir Zimbabvės vienuolikės. Visų jų šansai vertinami 101-1.

Favoritai ir autsaideriai

Dramblio KK – 5	Malis – 21
Senegalas – 6	Tunisas – 21
Kamerūnas – 8	Kongo DR – 26
Alžyras – 8	Burkina Fasas – 26
Gabonas – 9	Uganda – 81
Egiptas – 10	Togas – 101
Gana – 10	Bisau Gvinėja – 101
Marokas – 17	Zimbabvė – 101

Skaudžiausia Prancūzijai

Nors Europos klubų vadovai ir būgštauja, jiems ir toliau tenka taikytis su FIFA taisyklėmis ir pačiame sezono įkarštyje mėnesiui išleisti savo futbolininkus į Afrikos pirmenybes.

Sausio 8-ąją rinktinių vadovams užpildžius oficialias paraiškas, buvo įtraukti 87 žaidėjai iš penkių stipriausių Senojo žemynų lygų.

Tradiciškai solidžiausią desantą turnyre turės Prancūzija ir jos „Ligue 1“ (34), Anglijos „Premier“ lygai atstovaus 23, Italijos „Serie A“ – 13, Ispanijos „La Liga“ – 10, Vokietijos „Bundesliga“ – 7.

Visų čempionato dalyvių sudėtys

Afrikos čempionato prizininkai

Komanda	Auksas	Sidabras	Bronza
Egiptas	7 (1957, 1959*, 1986*, 1998, 2006*, 2008, 2010)	1 (1962)	3 (1963, 1970, 1974*)
Gana	4 (1963*, 1965, 1978*, 1982)	5 (1968, 1970, 1992, 2010, 2015)	1 (2008*)
Kamerūnas	4 (1984, 1988, 2000, 2002)	2 (1986, 2008)	1 (1972*)
Nigerija	3 (1980*, 1994, 2013)	4 (1984, 1988, 1990, 2000*)	7 (1976, 1978, 1992, 2002, 2004, 2006, 2010)
Dramblio Kaulo Krantas	2 (1992, 2015)	2 (2006, 2012)	4 (1965, 1968, 1986, 1994)
Kongo DR	2 (1968, 1974)	–	2 (1998, 2015)
Zambija	1 (2012)	2 (1974, 1994)	3 (1982, 1990, 1996)
Tunisas	1 (2004*)	2 (1965*, 1996)	1 (1962)
Sudanas	1 (1970*)	2 (1959, 1963)	1 (1957*)
Alžyras	1 (1990*)	1 (1980)	2 (1984, 1988)
Marokas	1 (1976)	1 (2004)	1 (1980)
Etiopija	1 (1962*)	1 (1957)	1 (1959)
Pietų Afrikos Respublika	1 (1996*)	1 (1998)	1 (2000)
Kongas	1 (1972)	–	–
Malis	–	1 (1972)	2 (2012, 2013)
* namuose laimėtas titulas.

Rezultatyviausi visų laikų Afrikos čempionato žaidėjai

Įvarčiai	Futbolininkas
18	Samuelis Eto'o (Kamerūnas)
14	Laurentas Pokou (Dramblio Kaulo Krantas)
13	Rashidi Yekini (Nigerija)
12	Hassanas El-Shazly (Egiptas)
11	Patrickas Mboma (Kamerūnas), Hossamas Hassanas (Egiptas), Didier Drogba (Dramblio Kaulo Krantas)
10	Ndaye Mulamba (Kongo DR), Joelis Tiéhi (Dramblio Kaulo Krantas), Mengistu Worku (Etiopija), Francileudo Santosas (Tunisas), Kalusha Bwalya (Zambija)
9	Manucho (Angola), Abdoulaye Traoré (Dramblio Kaulo Krantas)