Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

LFF teisėjas Nerijus Dunauskas: Europoje niekas nesupranta kaip mes galime ir dirbti, ir teisėjauti

Nerijus Dunauskas
penalty.lt nuotr. / Nerijus Dunauskas
Šaltinis: sportas.info
0
Skaitysiu vėliau
A A

Finalinis teisėjo švilpukas skelbia rungtynių pabaigą. Komandos išsiskirsto į persirengimo kambarius, žiūrovai palieka tribūnas ir grįžta prie savų darbų. Pastariesiems rungtynės baigtos, tuo tarpu komandų vadovai analizuoja žaidimą, padarytas klaidas ir teisėjų darbą. Teisėjai gali lengviau atsikvėpti, tačiau mintimis jie vis dar rungtynėse.

„Nemanau, kad po rungtynių abi komandos būna patenkintos teisėjavimu. Visada sakau savo asistentams ir ketvirtajam teisėjui, kad į aikštę turime išeiti nusiteikę 100 proc. ir netgi daugiau. Į visas rungtynes turime eiti taip lyg jos būtų paskutinės. Juk visada gali kas nors atsitikti, kas atsilieptų karjerai.

Po kiekvienų rungtynių nėra vakaro ar nakties, kad neapmąstyčiau ką padariau gerai, kada reikėjo kitą sprendimą priimti. Pasibaigus mačui visada su savo komanda padarome aptarimą“, – sakė futbolo teisėjas Nerijus Dunauskas.
 
Penkerius metus teisėjaujantis N. Dunauskas šiemet buvo išrinktas geriausiu Lietuvos futbolo A lygos teisėju. Šis apdovanojimas FIFA kategorijos arbitrui jau antrasis.  Pirmą kartą tokiu titulu teisėjas įvertintas 2009-aisiais.

– Kuriose rungtynėse šiemet jums buvo sunkiausia dirbti?

– Sunku išskirti, visos rungtynės yra sunkios. Kadangi nemėgstu rodyti geltonų kortelių, o daugiausia šiemet parodžiau Marijampolės „Sūduvos“ ir Tauragės „Tauro“ rungtynėse Marijampolėje, gal šios ir buvo įtempčiausios. Daugiausia psichologinio spaudimo jaučiau.

– Iš šono stebėdamas žaidimą didesnį dėmesį kreipiate į futbolininkų veiksmus ar teisėjų darbą?

– Žinoma, stebiu kaip dirba kolegos, norisi, kad jiems sektųsi, kad nebūtų jokių klausimų, jokių problemų. Kartais išsprūsta lengvas komentaras, bet tik tada kai vienas žiūriu rungtynes. Stebiu ir komandas, kadangi praktiškai kiekvieną savaitę tenka su jomis susitikti.

– Ar papriekaištaujate kolegoms?

– Akis į akį taip. Už nugaros stengiuosi niekada nepriekaištauti, neapkalbėti, nes man tokie dalykai yra nepriimtini. Tačiau akis į akį visada pasikalbame, kodėl buvo priimtas vienas ar kitas sprendimas. Žerti priekaištus nelabai galiu, nes kiekvienas teisėjas priima tokį sprendimą, koks tą sekundę jam atrodo teisingiausias. Reikia išsiaiškinti gal aš nemačiau to niuanso, kurį jis matė. Kartais pasikalbėjus tampa aišku, kad tas teisėjas buvo teisus.

– Kaip vertinate Lietuvos futbolo teisėjų lygį?

– Manau, kad lygis yra geras. Mūsų teisėjų asociacijos prezindentas Jonas Braga įdeda daug darbo, kad toks būtų. Kartais net atsibosta savo mokymais, seminarais, gauname labai daug informacijos. Nuvažiavus kur nors į Europą niekas nesupranta kaip galima dirbti kitą darbą ir teisėjauti, ir tai suderinti. Daugelyje valstybių teisėjais tampa tik profesionalai, kurie gyvena iš teisėjavimo ir teisėjavimu. Žaidėjai Lietuvoje daugiausia gyvena iš futbolo, treniruojasi dukart per dieną, ruošiasi rungtynėms. Mes turime savo darbus,  o po darbų važiuojame teisėjauti. Skirtumas tikrai yra. Daugelis šalių stengiasi padaryti, kad ne tik žaidėjai, bet ir teisėjai būtų profesionalai.

– Kaip Lietuvos teisėjai ruošiasi naujam sezonui?

–Šiuo metu dar atostogaujame. Bent jau aš atostogauju. Dabar svarbiausia neprarasti fizinės formos ir pailsėti. Po Naujųjų metų prasidės pasiruošimas, kaip ir žaidėjams. Kaip ruošiamės? Žaidžiame futbolą, einame į treniruoklių salę, bėgiojame, plaukiojame ir panašiai.

– Kokius tikslus savo karjeroje esate išsikėlęs?

– Labai norėčiau teisėjauti LFF taurės finale. Manau, kad tai yra prestižo reikalas, kiekvieno Lietuvos teisėjo svajonė. Kalbant Europos mastu, svarbu daug dirbti, kad patekčiau tarp elitinių teisėjų ką padarė Gediminas Mažeika. Patekus ten galima kelti ir aukštesnius tikslus, pavyzdžiui teisėjauti UEFA čempionų lygos, Europos lygos rungtynėse, nacionalinės rinktinės mačuose.

– Esate futbolo klubo „Prelegentai“ narys. Ar lieka laiko pačiam pažaisti?

– Bandau žaisti (juokiasi). Nevisada spėju, be to žaidžiant futbolą yra rizika gauti traumą ir neteisėjauti. Čia laisvalaikio praleidimas, kuriam šiemet nelabai turėjau laiko, nes daug rungtynių teisėjavau.

sportas.info
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką