Pasak viceprezidentės, praėję finansiniai metais vertinami kaip itin sėkmingi dėl kelių svarbių rodiklių.
Pirmą sykį per visą „Barcelona“ veiklos istoriją klubo pajamos šoktelėjo į rekordines aukštumas ir sudarė 678,9 mln. eurų. Tai yra net 12 procentų arba 71 milijonu eurų daugiau nei 2014-2015 metų sezone, kuomet Katalonijos klubo pajamos siekė 608 milijonus eurų.
Pagal šį rodiklį „Barcelona“ po 11 metų pertraukos pagaliau aplenkė amžiną savo varžovą Madrido „Real“.
„Ekonominė komandos padėtis šiuo metu yra neįtikėtinai gera. Biudžetas subalansuotas tinkamai, skolos mažinamos pagal pasirinktą ilgalaikę strategiją, o skolų ir EBITDA santykis dabar yra 1,9 – tai atitinka reikalavimus, numatytus „Barcelona“ biudžete“, – sakė S.Monje.
EBITDA yra angliško termino „Earnings Before Interest, Taxes, Depreciation and Amortization“ trumpinys. Kitaip tariant, tai yra vadinamas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją.
2015 metų birželį kompanijos „Deloitte“ paviešintoje ataskaitoje skelbiama, jog „Barcelona“ skolos siekė 328 milijonus eurų. Dalis jų yra trumpalaikės paskolos, kurias reikia grąžinti per metus, ir kurios dažnai yra pratęsiamos, kita dalis – ilgalaikiai kreditai, kurių nustatyta dalis kasmet grąžinama paskolos davėjams.
Po finansiškai itin sėkmingo 2015-2016 metų sezono, pasak viceprezidentės, „Barcelona“ skolos sumažėjo iki 271,4 mln. eurų, be to, klubas pagaliau atidavė visas paskolas, paimtas iš bankų. Šią informaciją patvirtino ir auditą atlikę „Deloitte“ specialistai.
Anot S.Monje, skola galėjo būti dar mažesnė, tačiau „Barcelona“ pralaimėjo dešimtmečio senumo vadinamąją „Can Rigalt“ bylą dėl žemės sklypo, tad ekipos finansininkams teko skirti papildomus 30 milijonų eurų, kurie bus reikalingi vykdant teismo sprendimą.
Grynasis „Barcelona“ pelnas 2015-2016 metų sezono pabaigoje siekė 28,7 milijonus eurų.
„Tai, kad skolų ir EBITDA santykis dabar siekia 1,9 yra puikus rezultatas, tačiau komandos finansinė būklė ne visada buvo tokia gera“, – pažymėjo Katalonijos klubo viceprezidentė.
S.Monje pripažino, kad būtent ekonominius reikalus tvarkantis „Barcelona“ padalinys rekomendavo klubo vadovams 2016 metų sausį nepirkti Vigo „Celta“ puolėjo Nolito už jo išpirkos kainą, kuri tuo metu siekė 18 milijonų eurų.
„Mes tiesiog negalėjome sau leisti tokių išlaidų metų pradžioje, nes biudžetas nebuvo tinkamai subalansuotas. Aš nesu žaidėjų rinkos specialistė, nors žinau, kad šio futbolininko norėjo vyriausiasis treneris Luisas Enrique ir to prašė komandos prezidentas bei techninis sekretorius. Tačiau išleisti 18 milijonų eurų sausį buvo paprasčiausiai nesaugu finansine prasme, todėl mes rekomendavome vadovams nepirkti Nolito“, – tvirtino S.Monje.
Jau anksčiau buvo skelbta, kad 2016 metų pradžioje skolų ir EBITDA santykis buvo tapęs pagrindiniu Katalonijos klubo finansininkų galvos skausmu ir tuo metu siekė net 3,24.
Pagal „Barcelona“ statutą, finansinius metus klubas privalo užbaigti skolų ir EBITDA santykiui esant ne daugiau nei 2,75.
Šiame sezone Katalonijos klubui pavyko sumažinti išlaidas sporto sekcijoms išlaikyti.
„2014-2015 metų sezone visų „Barcelona“ sporto sekcijų atstovams išlaikyti buvo skirti net 73 procentai išlaidų. Dabar šis skaičius siekia 69 procentus ir tai leidžia mums lengviau atsikvėpti. Šis rodiklis atitinka visus keliamus finansinio skaidrumo kriterijus“, – užtikrino viceprezidentė.
Milžinišką ažiotažą sukėlusi Neymaro byla taip pat turėjo įtakos „Barcelona“ finansams, tačiau dabartiniai transfero skaičiai, atsižvelgiant į kainas futbolininkų rinkoje, atrodo mažų mažiausiai kurioziškai.
Teismas nurodė, kad 40 milijonų eurų, kuriuos „Barcelona“ sumokėjo Neymaro tėvo valdomai kompanijai „N&N“ už teises į žaidėją, turi būti apskaityti kaip atlyginimas, o ne futbolininko transfero suma.
„Barcelona“ nusprendė nesivelti į teisminius ginčus su Ispanijos mokesčių institucijomis bei prokuratūra ir sutiko sumokėti 5,5 mln. eurų įmoką į biudžetą už neteisingai apskaičiuotus mokesčius perkant šį žaidėją. Klaidų Katalonijos klubas padarė 2011 ir 2013 metais, o 2014 metais viską atliko tvarkingai.
Klubas taip pat pakoregavo mokesčių deklaracijas taip, kaip to reikalavo Ispanijos mokesčių inspekcija.
„Dabar išeina taip, jog už Neymarą mes sumokėjome 19,2 mln. eurų, – paaiškino S.Monje. – Šią sumą sudaro „Santos“ komandai sumokėti 17,2 mln. eurų už teises į futbolininką ir papildoma 2 milijonų eurų išmoka už tai, kad Neymaras pateko tarp finalininkų „Auksino kamuolio“ rinkimuose. Tai yra transfero suma, kurią patvirtino kompanija „Deloitte“. Visos kitos išlaidos už Neymarą jau nebeįeina į transfero sumą ir negali būti skaičiuojamos kartu. Klubo finansiniuose dokumentuose dabar yra įrašas, jog Neymaras mums kainavo 19,2 milijonų eurų“.
„Barcelona“ viceprezidentė taip pat pateikė ir informaciją apie naujausius futbolo komandos pirkinius.
Anot jos, 25 milijonai eurų, kuriuos „Barcelona“ sumokėjo už Lyono „Olympique“ gynėją Samuelį Umtiti, yra priskiriami 2015-2016 metų biudžetui, nes sandoris su Prancūzijos ekipa patvirtintas dar birželį, t.y., nepasibaigus finansiniams metams.
Tuo tarpu 35 milijonai eurų, sumokėti „Valencia“ komandai už Andre Gomesą yra neplanuotos išlaidos, kurios atsispindės ateinančių finansinių metų ataskaitose.
„Šiame sezone futbolininkams pirkti „Barcelona“dar turi 20-22 mln. eurų“, – patvirtino S.Monje.
