- Papasakok apie ankstesnius savo klubus.
- Nuo 12 metų treniravausi „Brescia“ klube, jaunimo akademijoje, kol galiausiai patekau į ekipos pirmąją komandą. Vėliau atstovavau keliems klubams, žaidžiantiems žemesnėse Italijos lygose. Kurį laiką gydžiausi sunkią traumą, negalėjau žaisti pusę metų. Paskutinius 6 mėnesius žaidžiau Graikijoje, buvau paskolintas Pirėjo „Etnikos“ komandai, antrame pagal pajėgumą šalies divizione. Šio klubo finansinė situacija nebuvo gera, buvo problemų su klubo prezidentu, tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl palikau Graikiją ir atsidūriau čia.
- Kokioje konkrečiai pozicijoje dažniausiai rungtyniauji?
- Man įprasta pozicija aikštėje – puolimo grandyje. Galiu žaisti centro puolėju, arba atakuojančiu žaidėju kuriame nors krašte ir nėra svarbu kur tekdavo rungtyniauti – ar kairėje, ar dešinėje – pusėje. Kartais žaisdavau kraštiniu saugu, nes galiu greitai bėgti į laisvą aikštės erdvę.
- Stebėjai „Ekrano“ varžybas prieš BATE, ką manai apie šį mačą?
Taip, teko matyti „Ekrano“ UEFA Čempionų lygos rungtynes su BATE, iš tiesų neblogos rungtynės. Komanda turėjo problemų, kuomet žaidė vienu žaidėju mažiau. Galiausiai gynyba puikiai atliko savo darbą, išsaugojo ekipa sausus vartus ir rezultatas iš esmės yra pozityvus.
- Kalbi prancūziškai bei itališkai, kaip sekasi suprasti vienas kitą per treniruotes?
- Nėra paprasta bendrauti su komandos nariais bei treneriais, nes nekalbu angliškai. Tiesiog per treniruotes stebiu ir darau tai, ką ir kiti komandos draugai. Tačiau, manau, prabėgs kiek laiko ir galėsiu neblogai kalbėti angliškai.
- Ką manai apie mūsų šalį, kokį įspūdį paliko klubas?
Esu pirmą kartą Lietuvoje, girdėjau, jog tai labai šalta šalis. Atvykęs čia gerai jaučiuosi, graži šalis bei jaukus miestas. Tik man keista, jog čia beveik nėra tamsiaodžių, įdomus jausmas.
Kai tik atvykau į klubą, krito į akis organizuotumas, jaučiasi tvarka. Buvau keletą kartų stadione, jis man taip pat patiko. Visi šie dalykai gerai nuteikia ir belieka tik sėkmingai žaisti komandoje.
- Negalime nepaklausti apie buvusį ekranietį, vieną geriausių Lietuvos futbolininkų Marių Stankevičių, ar teko tau, atstovaujant „Brescia“, susipažinti su juo?
- Esu laimingas, jog teko kartu su juo treniruotis. Jis puikus žmogus, bičiulis, pamenu, visada padėdavo jaunesniems žaidėjams, prisijungusiems iš jaunimo ekipos. Taip pat ir man patardavo, negailėjo naudingų pamokų prisijungus prie pagrindinės komandos. Džiaugiuosi su juo susipažinęs ir vyliuosi, jog vėl kada nors susikirs mūsų keliai.
- Papasakok apie savo šeimą.
- Tėvas ilgą laiką gyvena Italijoje, o mamos netekau dar būdamas labai mažas. Vėliau tėvas vedė kitą moterį, taigi, augau su antra mama, turiu brolį bei seserį. Italijoje praleidau 10 metų. Kiti giminaičiai gyvena gimtinėje, Dramblio Kaulo Kranto valstybėje.
- Ko tikiesi atstovaudamas stipriausiai Lietuvos ekipai?
- „Ekranas“ yra čempionas ir nestokoja ambicijų šį titulą išsaugoti šiais metais. Komanda žaidžia atakuojantį futbolą ir, aš manau, turėsiu galimybių įrodyti savo vertę mušdamas įvarčius. Su laiku, manau iškovosime kartu dar nemažai pergalių.
