Paskutinį sykį J.Mourinho auklėtiniai namie suklupo 2002 metų vasario 23 dieną. Tuomet „Porto“ ekipa 2:3 nusileido „Beira Mar“ vienuolikei.
Ir žvelgdamas į šią datą J.Mourinho turi kuo pasiteisinti – Porto miesto ekipa dvikovą baigė be dviejų pašalintų futbolininkų, o mažumoje žaidė nuo 25 minutės, kai raudonąją kortelę gavo Jorge Andrade. 74 minutę aikštę priverstinai paliko ir Deco.
Prie šio rekordo augimo tiesiogiai prisidėjo ir lietuvis Edgaras Jankauskas. Tais pačiais 2002 metais jis išgelbėjo „Porto“ dvikovoje su „Belenenses“, įmušdamas išlyginamąjį įvartį 7-ą teisėjo pridėto laiko minutę. Mačas baigėsi 2:2.
Dar keliskart serijai nutrūkti neleido Didier Drogba, Michaelas Essienas, Estebanas Cambiasso, Wesley Sneijderis, išlygindami rezultatus likus mažiau nei 10 minučių iki finalinio švilpuko.
BBC futbolo apžvalgininkas Davidas Pleatas Mourinho apibūdino kaip „lakios vaizduotės, išmoningą, kūrybingą“ trenerį, kuris pakeitė futbolą ne mažiau nei legendiniai ukrainietis Valerijus Lobanovskis, vengras Bela Guttmanas, argentinietis Helenio Herrera ir italas Arrigo Sacchi, olandai Rinusas Michelsas ir Louisas van Gaalas.
Įdomu, kad juos visus vienija bendras bruožas – būdami futbolininkai jie nepadarė įspūdingos karjeros, o Sacchi atveju, net nežaidė profesionaliu lygiu.
„Jei nebuvai sėkmingas žaidėjas, turi dirbti daug sunkiau, kad prasimuštum kaip treneris, – sakė Pleatas. – Tokie vyrukai kaip Mourinho buvo pasirengę tobulėti žemesniu lygiu, kad galėtų iškilti.“
Mourinho yra siejamas su „tranzicijos“ futbolo koncepcijos idėja – varžovas yra pažeidžiamiausias tą akimirką, kai praranda kamuolį.
„Kai varžovai kelia kampinį, Mourinho visuomet palieka tris futbolininkus už baudos aikštelės ribų, kad išvengtų spūsties prie vartų. Tai leidžia vartininkui lengviau išbėgti gaudyti kamuolio bei suteikia šansą kontratakuoti“,– pabrėžė Pleatas.
Taktiką analizuojančio portalo „Zonalmarking“ redaktorius Michaelas Coxas pridūrė: „Mourinho dažniausiai naudoja dvi taktines schemas, kurias sukeičia greitai ir be didelių komplikacijų.“
Dirbant „Chelsea“ ir „Porto“, tai buvo 4–3–1–2 bei 4–3–3, vadovaujant „Inter“ ir dabar „Real“ – 4–3–1–2 ir 4–2–3–1. Nors, manau, vadovaujant „Real“ tik kartą – namie su „Valencia“ buvo panaudota 4–3–1–2.
Nepaneigiama ir tai, kad J.Mourinho pasisekė keturiskart treniruoti ambicingas ir stiprias komandas, turinčias aukščiausios klasės futbolininkų. Be to, „Chelsea“, „Inter“ ir „Real“ savininkai buvo pasirengę investuoti milžiniškas sumas į stipresnę sudėtį.
Bet dėl to nesumenksta faktas, kad J.Mourinho nepralaimėjo net 147 rungtynių, iš kurių 122-ose šventė pergalę. Jo klubai įmušė 331 įvartį ir praleido tik 87.
Akcentuotina, kad portugalo taktikai labai svarbūs vidurio saugai. „Chelsea“ turėjo Claude'ą Makelele ir Michaelį Essieną, „Inter“ – Estebaną Cambiasso, o „Real“ – Xabi Alonso.
„Jie yra tarsi kapitonai kriketo komandose, kurie perduoda nurodymus rungtynių metu ,– pridūrė Coxas. – Visi, o ypač Cambiasso, dažnai ir ilgai kalbėjosi su Mourinho vykstant mačui.“
Tiesa, tam, kad devyneri metai būtų įtvirtinti be pralaimėjimo, šeštadienį „Real“ privalo nesuklupti prieš „Levante“. Balandžio mėnesį Madrido komandos laukia dar didesnis iššūkis – „Barcelona“.
