Po apmaudaus pralaimėjimo paskutiniosiomis rungtynių akimirkomis prieš Slovėnijos ekipą, vyriausiasis jaunimo rinktinės treneris Vitalijus Stankevičius sakė, jog svarbiausia atsigauti psichologiškai – likus dar devynerioms atrankos rungtynėms negalima pasiduoti.
Europos U-21 čempionato atrankos 2 grupėje Lietuvos varžovėmis yra Švedijos, Ukrainos, Suomijos, Slovėnijos ir Maltos komandos.
LFF.lt pakalbino Lietuvos jaunimo futbolo rinktinės vyriausiuoju treneriu Vitalijumi Stankevičiumi.
– Kaip vyksta pasirengimas antroms atrankos rungtynėms?
– Vienas iš pagrindinių, mano, kaip trenerio, uždavinių buvo padėti žaidėjams atgauti pasitikėjimą savo jėgomis po pralaimėtų pirmųjų rungtynių. Apmaudu, kad per pridėtas antrojo kėlinio minutes praleidome įvartį, tačiau, žaidėjams aiškinu, kad tai nėra pasaulio pabaiga. Slovėnai žaidžia technišką žaidimą, tai tikrai stipri komanda, kurios žaidėjai rungtyniauja pajėgiuose Vokietijos, Anglijos, Italijos klubuose.
Komanda labai norėjo laimėti, demonstravome gražų žaidimą ir turėjom progų, tą, manau, matė visi stebėję rungtynes. Reikia tęsti tokį žaidimą, kurį rodėme su slovėnais, kurti progas ir jas iki galo realizuoti. Būtina šaltakraujiškai vertinti situaciją ir mušti įvarčius.
Atranka tik prasidėjo, liko dar devynerios rungtynės – svarbiausia vaikinus nuteikti psichologiškai.
– Ar leidote vaikinams pailsėti?
– Šiek tiek pailsėjome ir surengėme ekskursiją – sekmadienį važiavome į Kryžių kalną. Vaikinai mane labai nustebino. Maloniai. Visa komanda susitarė ir nupirko kryžių, savo vardu pastatė ten. Niekas jiems nei sakė, nei siūlė – patys sugalvojo ir nuo šiol Kryžių kalne bus jaunimo rinktinės kryželis.
Tai rodo, kad jau lipdosi kolektyvas, kad jau turime tvirtą rinktinės branduolį. O tai labai svarbu aikštėje.
Dar turime visą parą atsistatyti galutinai, nusiteikti rytojui. Viskas priklauso nuo nusiteikimo – reikia eiti, kovoti ir laimėti.
– Ką sakote savo auklėtiniams, kaip juos nuteikiate?
– Mes labai daug kalbamės, tiek kartu, tiek individualiai. Ir ne vien rimtai. Svarbu neperlenkti lazdos – reikia su jais ir pajuokauti, tada ir jie nusišypso, atsiveria. Labai svarbus yra trenerio bendravimas su žaidėjais, tada jie atsiduoda tau ir kovoja. Aš iš jų nereikalauju neįmanomu dalyku – disciplina, tvarka tiek aikštėje, tiek už jos ribų yra svarbi, tačiau turi jausti ribas.
Važiavome į Kryžių kalną. Vaikinai mane maloniai nustebino. Visa komanda susitarė ir nupirko kryžių, savo vardu pastatė ten. Niekas jiems nei sakė, nei siūlė – patys sugalvojo ir nuo šiol Kryžių kalne bus jaunimo rinktinės kryželis.
Aš jiems sakau, kad rinktinės marškinėliai, trispalvė ant jų – įpareigoja. Neužtenka vien juos užsivilkti ir galvoti, kad jau viskas, „gražiai atrodau prieš veidrodį". Ne. Jūs turite aikštėje įrodyti, kad esate verti rinktinės, verti atstovauti Lietuvai. Į aikštę reikia išeiti ir kovoti už tą vėliavą.
Su slovėnais mes pralaimėjome, bet kovojome. Žaidėme už Lietuvą, už garbę. Tokius dalykus turime vertinti ir už juos kovoti – nebijoti kišti nei kojų, nei galvos.
– Ar keisis rinktinės sudėtis rungtynėse su Malta?
– Tos pačios sudėties tikrai nebus. Kai kurie žaidė tik už save. To negali būti. Tu privalai būti lyderis savo pozicijoje, bet negali nuo savęs tik atmušinėti kamuolius. To maža. Visi 11 turi žaisti, imtis iniciatyvos. Jeigu laimi – laimi visi, jeigu pralaimi – pralaimi taip pat visi. Todėl aikštėje negali žaisti vienas.
Kol kas neįvardinsiu, bet 2-3 žaidėjus pakeisiu. Be to, gaila, bet mums nepadės Ernestas Veliulis, kuris rytoj laikys valstybinius egzaminus. Traumą gavo Martynas Jefišovas, bet dar žiūrėsime, kaip jis jausis per treniruotę.
– Kokį futbolą demonstruoja Maltos rinktinė?
– Peržiūrėjome jų penktadienio rungtynes su suomiais, kurios baigėsi lygiosiomis. Galiu pasakyti, kad tai stipri, disciplinuota komanda, kuri labai gerai ginasi ir prieš ją įvarčius pelnyti yra sudėtinga.
Be to, mums, lietuviams, sudėtingiau yra patiems kurti, būti pirmu numeriu aikštėje. Tačiau, aišku, bandysime juos ištraukti iš jiems įprasto žaidimo.
Su suomiais Malta džiaugėsi lygiosiomis, jie savo tikslą pasiekė. Tačiau, manau, kad Lietuvoje Malta turėtų rinktis kiek kitokį žaidimą – jie atvažiuoja laimėti, o vien ginantis to nepadarysi. Jie bandys eiti į atakas ir galbūt tada daugiau atsidengs prie savo vartų.
