52-ejų metų strategas Lietuvos futbolo rinktinės nuosmukį FIFA reitinge aiškina taip: mes tik stabtelėjome, tačiau kai visa Europa sparčiai žengia į priekį, tas stabtelėjimas kainuoja daug.
V.Liubšys viliasi, kad 2012 metų A lygos sezonas bus konkurencingesnis, o nacionalinė rinktinė sugebės atsitiesti po nesėkmingų 2011-ųjų.
– Treneri, kokį įspūdį jums paliko pastarasis A lygos sezonas?
– Prisimenu, 1997-98 metus, gal kažkas pasakys, kad tai buvo labai seniai, kai Lietuvos čempionate žaidė 8 komandos. Kai Vilniaus „Žalgiris“, tapęs čempionu, namuose su Roterdamo „Feyenord“ sužaidė lygiosiomis 1:1, o iš išvykoje pralaimėjo 1:2. Futbolo lygis buvo tikrai geras ir nė vienose rungtynėse nebūdavo didelių rezultatų.
Tikiu, kad finansinė situacija Lietuvoje neleidžia, kad ir dabar visos 12 komandų būtų apylygės. Todėl tarp lyderiaujančių ir paskutinių komandų gavosi pernelyg didelis atotrūkis. Bet tai, manau, labiau finansinė, o ne futbolo krizė. Nesugebėjimas surinkti stiprių sudėčių dėl rėmėjų stygiaus. Kitąmet prisidės Vilniaus REO, kuri, tikiu, bus stipri komanda. Manau, kitų metų čempionatas bus stipresnis ir intrigos jame bus daugiau nei šiemet.
– Kaip jūs apibūdintumėte užsienio futbolininkų požiūrį į A lygą? Ar jis keičiasi?
– Manau, dauguma užsieniečių, žaidžiančių kitur, galvoja, kad Lietuvos futbolo lygis daug žemesnis. Atvažiuoja ir įsitikina, kad nėra taip. Mes matome, kad ne visiems čia atvykusiems pavyksta išsiskirti.
Vis dėlto man nepatinka, kad nukrypome nuo principo, kurį buvome užsibrėžę: kasmet mažinti legionierių skaičių klubuose. Žinoma, legionierius pigiau išlaikyti, tad šiais metais jų skaičių vėl padidinome. Tai padiktavo ekonominės sąlygos.
Mano nuomone, per visą Lietuvos lygą yra keturi penki tikrai geri legionieriai. Negaliu sakyti, kad jų yra daugiau. Labai geri legionieriai į Lietuvą negali atvažiuoti, nes neleidžia mūsų klubų finansinės galimybės, o kai jos varžo, pataikyti perkant labai sunku. Aš visad sakiau, kad legionieriai turi būti lyderiai komandose, tik tokie reikalingi. Jei jų lygis toks, kaip mūsų žaidėjų, tai geriau suteikti šansą saviems.
– Į A lygą kartas nuo karto grįžta užsienyje žaidžiantys Lietuvos futbolininkai. Ar tai juntamas impulsas lygai?
– Kai žaidėjai pažaidžia gerose užsienio lygose, susigrąžinti juos labai sunku. Daugiametė praktika rodo, kad į Lietuvą grįžusius žaidėjus būna labai sunku motyvuoti. Sunku todėl, kad jų kartelė jau pakelta aukščiau. Dažnai jie grįžta trumpam, tikėdamiesi pagerinti kritusią sportinę formą ir vėl išvažiuoti. Arba grįžta tam, kad čia pabaigtų karjerą.
– Ką galite pasakyti apie Lietuvos rinktinė nuosmukį FIFA reitinge: tai smūgis Lietuvos futbolo prestižui ar vis dėlto 94-a vieta objektyviai atspindi mūsų komandos pajėgumą?
– Pamenu laikus, kai Lietuva buvo penkiasdešimtuke. Pamenu, kai su Europos čempionais danais lygiosiomis žaisdavome. Aš manau, kad dabar yra tas laikotarpis, kai visos šalys sparčiai juda į priekį. Niekas Europoje nestovi vietoje, tuo tarpu mes stabtelėjome. Tas mažas stabtelėjimas ir duoda tokį didelį neigiamą rezultatą.
Mes juokdavomės iš estų, o jie į Lietuvą žiūrėjo kaip į futbolo šalį. Dabar matome jų rezultatus Europos čempionato atrankoje ir žavimės.
Jei kalbėtume apie dabartinę rinktinę, tikrai nemanau, kad atėjo laikas kartų kaitai. Yra keli žaidėjai, kurie jau labai daug atidavė komandai, tačiau dauguma žaidėjų tokie, kurie dar nori žaisti ir dega noru kažką įrodyti. Prijungus keletą jaunų žaidėjų, nemanau, kad mūsų rinktinė artimiausioje ateityje atrodytų labai blogai.
– Kokios to „stabtelėjimo“ priežastys?
– Manyčiau, kad buvo didelė praraja vaikų futbole. Kaune įsteigta Futbolo akademija. Tikiu, kad ji duos rezultatų. Galbūt akademijos atsiras ir mažesniuose miestuose. Po kažkiek metų galbūt tai duos vaisius. Dėl kieno kaltės buvo tas stabtelėjimas, sunku pasakyti. Ar klubai, kuriuos palietė finansinė krizė, mažiau dėmesio skyrė jaunimo ugdymui, ar futbolo mokyklų darbe bėdų buvo, bet tam tikras stabtelėjimas buvo, ir dabar matome to rezultatus.
Prie 7-8 metus latvių ir estų nelaikėme rimtais varžovais, o jie visuomet sakydavo, kad Lietuvoje yra daug gerų žaidėjų ir trenerių. Mes juokdavomės iš estų, o jie į Lietuvą žiūrėjo kaip į futbolo šalį. Dabar matome jų rezultatus Europos čempionato atrankoje ir žavimės.
Estai per sezoną sužaidžia virtinę draugiškų rungtynių. Ir su Bolivija, ir su Venesuela, ir su kitomis šalimis. Manau, draugiškos rungtynės irgi duoda impulsą tobulėti. Pamatai futbolo pasaulį, varžovus ir tai, ko patiems trūksta. Dėl to ir atrankos ciklas estams buvo sėkmingas. Jie priekyje dabar turi švyturį, mato tikslą ir tiki, kad gali dar daugiau.
– Ar normalu, kad nė vienas iš trijų geriausių A lygos trenerių – Valdas Urbonas, Vitalijus Stankevičius ir Virginijus Liubšys – nėra minimas net tarp kandidatų treniruoti Lietuvos rinktinę?
– Nežinau, ką pasakyti. Tai klausimas ne man. Mano nuomone, kad tai trijų žmonių –federacijos prezidento, generalinio direktoriaus ir rinktinių direktoriaus – prerogatyva pasirinkti trenerį. Jie turi kalbėtis su kandidatais ir patys išrinkti. Ne LFF vykdomasis komitetas, o patys vadovai.
– Jūs ambicijų treniruoti rinktinę neturite?
– Bet kurio trenerio didžiausia svajonė treniruoti nacionalinę rinktinę. Bet kartais tai ne nuo trenerio priklauso. Esu dirbęs su U-21 rinktine, taip pat Benjamino Zelkevičiaus asistentu nacionalinėje komandoje. Kaip sakiau, kiekvienas treneris norėtų dirbti su nacionaline komanda.
