Apie vartininko pozicijos specifiką, traumas, varžovų išpuolius, statistiką ir artimiausias rungtynes E.Šetkus papasakojo oficialiai Vilniaus „Žalgirio“ internetinei svetainei www.zalgiris–vilnius.lt
– Ernestai, kuo išskirtinė vartininko pozicija?
– Nuo kitų komandos draugų mano pozicija labiausiai skiriasi aikštėje nubėgtų kilometrų kiekiu: bėgiojame mažiausiai, tačiau susikincentravusiu tenka būti visas 90 minučių, nes pavojus gali kilti bet kurią akimirką. Mano pozicija išskirtinė ir tuo, kad vienintelis komandoje kamuolį galiu liesti rankomis. Todėl skiriasi treniruočių pobūdis, vartininkai dažniausiai dirba atskirai nuo komandos.
– Kas yra vartininkų vizitinė kortelė?
– Specifinės traumos. Lengviausia stovint vartuose patirti rankos traumą, kuomet atmušinėji varžovų smūgius. Ypač dažnos pirštų, riešų, pečių traumos. Esu ne vieną jų patyręs. Riešas skilęs buvo tris kartus. Tačiau dabar esu sveikas, traumos nekamuoja.
– Ką galvoji, kai rungtynėse prieš tave vienas su kamuoliu išbėga varžovų puolėjas?
– Stengiuosi maksimaliai susikoncentruoti ir atspėti, ką darys puolėjas. Jei puolėjas yra patyręs ir neklysta, vartininkui praktiškai nelieka šansų.
– Ar jausmas skiriasi bandant atmušti 11 metrų baudinį?
– Skiriasi. 11 metrų baudiniai yra daugiau loterija. Vienintelis šansas atremti tokį smūgį – atspėti, kur varžovas muš. Ir atmušus 11 metrų baudinį jausmas kur kas geresnis, nei atmušus vieno į priekį pabėgusio varžovo smūgį. Vartininkui atmušti 11 metrų baudinį yra taip pat gera, kaip futbolininkui – įmušti įvartį.
– Esi atrėmęs du „pendelius“ per vienerias rungtynes?
– Dviejų per rungtynes į mano vartus dar niekad neskyrė. Tačiau prieš porą metų atmušiau po 11 metrų baudinį dvejose rungtynėse iš eilės su Panevėžio „Ekranu“.
– Pačiam įmušti įvartį oficialiose rungtynėse teko?
– Ne. Bet dažnai miegodamas sapnuoju, kad žaidžiu aikštėje ir įmušu (juokiasi).
– Ar tarp pasaulio vartininkų turi autoritetų?
– Vaikystėje autoritetu, pavyzdžiu, kuriuo sekiau, buvo Manchester „United“ ir Danijos rinktinės vartininkas P.Schmeichelis. Iš dabartinių, manau, geriausias yra I.Casillas.
– Koks tavo, kaip vartininko, stilius?
– Sunku pasakyti. Tai turėtų geriau matytis mane stebintiems iš šono. Koks stilius bebūtų, stengiuosi kiekvienose rungtynėse sužaisti be klaidų. Būnu užsivedęs, susikoncentravęs ir tai padeda.
– Komandoje išsiskiri greičiu, staigumu, šuoliu...
– Man atrodo, kad kiekvienas vartininkas turi šiomis savybėmis išsiskirti. Tai yra pagrindinės ir privalomos vartininkų savybės. Norint būti geru vartininku, reikalinga išvystyta sprogstamoji jėga, šuolis, staigumas, koordinacija ir reakcija.
– Per 10 A lygos rungtynių į savus vartus praleidai 7 įvarčius. Kaip vertini šiuos skaičius?
– Geras rezultatas yra tada, kai praleistų įvarčių vidurkis yra mažiau nei vienas per rungtynes. Šiuo metu čempionate dalinamės 1–2 vietas, vadinasi – viskas gerai.
– Prieš keletą dienų Lietuvos nacionalinė rinktinė pralaimėjo Ukrainai. Kaip vertini kolegų darbą? Ar pats apie rinktinę galvoji?
– Nacionalinė rinktinė – kiekvieno sportininko svajonė. Aš – ne išimtis. Kol kas rinktinės trenerių dėmesio nesulaukiu, bet jei „Žalgiris“ ir toliau pirmaus A lygoje, manau, kažkada ir aš sulauksiu kvietimo. Vartininkų žaidimą su Ukraina vertinti sunku. Visų pirma, neblizgėjo gynyba. Asmeniškai pažįstu visus rinktinės vartininkus, jie yra profesionalai ir ateityje mūsų nacionalinei komandai tikrai bus naudingi.
– Šeštadienį į Vilnių žaisti A lygos rungtynių atvažiuoja buvusi tavo komanda Tauragės „Tauras“. Sentimentų ar papildomo pykčio nejauti?
– Prieš „Taurą“ žaidžiu su dviguba energija, dvigubu užsivedimu. Buvusiai komandai, buvusiems komandos draugams norisi įrodyti, kad dabartinė mano komanda – gerokai stipresnė. Manau, į aikštę išeisime užsivedę, maksimaliai nusiteikę kovoti. „Taurui“ bus išties sunku. Nors varžovas – buvusi mano komanda, jokių dovanų jai nebus.
