Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Dviratininkė Vilija Sereikaitė: „Kinai aikčioja vos užėję į mūsų kambarį!“

Vilija Sereikaitė
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Vilija Sereikaitė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Pirmą kartą Universiados istorijoje įtrauktas ir dviračių sportas. Lietuvos delegacijai atstovauja penkios dviratininkės: Aušrinė Trebaitė, Vaida Pikauskaitė, Eglė Zablockytė, Aleksandra Sošenko ir Vilija Sereikaitė bei dar keturi dviratininkai. Šiems sportininkams yra naujiena matyti kitų sporto šakų atstovus tose pačiose varžybose. Todėl kol kas Šenzene jos laikosi nuošalyje, bet aš nusprendžiu užeiti į merginų kambarį ir, kaip kinai, aikteliu. Kambaryje, kuriame nedaug vietos, Aušrinė ir Vilija įsitempusios mina dviračius. Įspūdingas vaizdas. Tačiau triskart pasaulio bronzos medalio laimėtoja Vilija juokiasi iš mano reakcijos ir mes pradedame pokalbį.

Vilija, Universiadoje tu startuosi treko atskiroje 3 kilometrų persekiojimo rungtyje. Realiai tau bus kaip ir sezono atidarymas. Kokį tikslą sau keli?

Pirmiausia tai bus gera proga patikrinti savo jėgas po sunkaus vasaros sezono. Taip, mums tai bus pirmas startas šiame sezone prieš olimpinę atranką. Tikslas yra vienas – pasirodyti kuo geriau. Be to, jei išeis, mes startuosime dar plente.

O negąsdina jums nematytos Universiados varžybos?, – paklausė olimpinio dienoraščio autorė V.Musvydaitė.

– Negąsdina, atvirkščiai, labai įdomu, smalsu. Mums pirmas kartas, kaip čia dalyvaujam, o startas bus rugpjūčio 16 dieną. Tad daugelis mūsų konkurenčių dar neatvažiavo. Beje, mes ir nežinom, kas į Kiniją atvažiuos. Matėm tik treniruočių grafiką, kuriame užrašytos 20 šalių.

Vilija, labai įspūdinga buvo treniruotė kambaryje su staklėmis. Kiek jūs tokių prietaisų turit?

– Staklės (žiūrėkite nuotrauką) mus gelbėja, kai lauke lyja ir nėra galimybės važiuoti plentu ar kai į treką negalima papulti. Todėl mes kiekviena turime po stakles ir galime pasidaryti treniruotę. Į Kiniją atsivežėme tik dvejas stakles, tad dalinamės kambariuose pasikeisdamos.

O kartais kinų savanoriai nebuvo atidarę kambarių durų?

– Atidarė, išsižiojo, aiktelėjo ir atsiprašė (juokiasi). Reikia tokį vaizdą pamatyti, kaip ateina žmogus valyti kambario ir staiga pamato mus važiuojant. Kino akys tik išsiplėtė. O aš kviečiau ateiti už valandos. Kinas sutrikęs su viskuo sutiko.

Mačiau, kad ir savus dviračius atsivežėt iš Lietuvos?

– Taip, iš viso dešimt dviračių: penkis – plentui grupinems,  tris – plentui individualiom lenktynėm bei du trekinius dviračius.

Jau turbūt bagažo oro uoste net nenorit prisimint?

– O, Dieve... čia pats baisiausias dalykas, kai tenka taip keliauti. Dviračius saugom lyg vaikus. Juos reikia apvynioti, supakuoti, sukrauti į dėžes. Vėliau po šimtą kartą užkelti tas dėžes ir vėl nukelti... ir taip tampyti po oro uostą. Sunkiausia buvo Honkonge, kai reikėjo iš autobusų viską iškrauti. Džiaugiuosi, kad dviračiai liko „sveiki“.

Jei prakalbom apie sunkumus, kaip vertini Šenzene oro sąlygas?

– Klimatas sunkus, todėl ir atvažiavom anksčiau, aklimatizuotis. Iš pradžių labai sunku. Karšta važiuoti su apranga. Be to, ganėtinai sudėtinga prisitaikyti prie vairuotojų kelyje. Nesuprasi, kada jie nori pasukti, ir tik saugaisi, kad tavęs nenutrenktų (juokiasi).
 

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką