Vis dėlto, pasak „Danske Bank Vilniaus maratono“ vaikų grupės ekspertės, „Vaikystės sodo“ ir Karalienės Mortos mokyklos įkūrėjosAustėjos Landsbergienės, toks koncentravimasis į akademines disciplinas mokslininkams kelia nerimą. „Aš labai tikiuosi, kad Lietuva tokios klaidos nebepadarys: pasaulyje jau dabar jaučiame pasekmes, švietimo politikos formuotojai yra raginami neatsisakyti kūno kultūros pamokų. Pastebėta, jog nesportuojantys paaugliai dažniau suserga depresija, patiria daugiau įtampos, streso. Jų pasitenkinimas gyvenimu yra žemesnis, jie apskritai nesijaučia tokie laimingi, kokie jaučiasi sportuojantys paaugliai“, – tvirtina edukologijos mokslų daktarė.
Jaunesnio amžiaus nesportuojantys ar itin mažai judantys vaikai dažniau kenčia nuo viršsvorio, dažniau susiduria su socialinėmis problemomis. Tuo tarpu sportuojantis vaikas renkasi platesnį veiklų spektrą. „Pamažu įvertinamos ir kūno kultūros pamokos, jų svarba. Jei vaikas lanko įvairius būrelius, rekomenduojama, kad bent viena jo užklasinė veikla skatintų fizinį aktyvumą, propaguotų aktyvų gyvenimo būdą. Kai vaikai sportuoja mokykloje, net jų akademiniai rezultatai paprastai yra aukštesni“, - pasakoja ekspertė.
Mokslininkė tvirtai įsitikinusi: „Reikia nuolat skatinti vaikus kasdien būti aktyviems – naudotis viešuoju transportu, daug vaikščioti, lipti laiptais, o ne naudotis liftu. Be to, žmogus geriausiai mokosi darydamas pertraukėles, taip pat, kai jo veikla yra įvairi: stiprėja koncentracija, jam lengviau susikaupti. Ne veltui iki šių dienų išliko posakis „Sveikame kūne, sveika ir siela.“
