„Sunku pasakyti, kada tiksliai įvyks atidarymas, bet, manau, tai mėnesio klausimas. Jau tikrai nereikės tiek laukti, kiek po 2000-ųjų olimpiados – 13 metų“, – juokavo plaukimo mokyklos direktorius.
Ir pratyboms, ir varžyboms, ir pramogoms
„Girstučio“ baseine bus 50 m ilgio, 8 plaukimo takeliai. Baseino vonia atitinka visus tarptautinius reikalavimus. Greta sportinio baseino, pramoginėje zonoje, bus įrengtas 25 m ilgio apšilimo baseinas, sūkurinės vonios, pirtys, baras.
Pagrindiniame komplekse baseinas bus aprūpintas visa reikalinga ir modernia laiko skaičiavimo įranga. Kadangi pastato konstrukcijos galimybės ribotos, teko sumažinti žiūrovų vietų skaičių – tribūnose yra 180 sėdimų vietų, tačiau ateityje jų skaičių bus galima padidinti.
Plaukimo mokyklos direktorius neabejoja – naujasis baseinas bus ne tik puiki treniruočių bazė sportininkams, bet ir labai geras kompleksas kauniečiams ir miesto svečiams. Jo teigimu, Lietuvoje nėra tokio plaukimo komplekso, kuriame būtų ir pramogų vieta, ir sportinis baseinas, atitinkantis olimpinius standartus, ir erdvės treniruotėms bei mankštoms. Be to, įrenginėjama šiuolaikinės penkiakovės pratyboms skirta salė.
„Visada norisi didžiulių tribūnų, norisi dar didesnės salės, bet, lyginant tai, kas čia buvo anksčiau, ir kas yra padaryta, tai, galima sakyti, įgyvendinta 90 procentų galimybių. Čia galima vykdyti ne tik Lietuvos čempionatus, bet ir tarptautines varžybas. Žinoma, pasaulio ar Europos čempionatų Kaunui nepatikėtų. Visgi šis baseinas yra daugiau skirtas treniruotėms ir masiniam plaukimui, be to, per mažos tribūnos“, – aiškino Š. Mažutaitis.
Sportininkų rezultatai gerės
Persikėlus į modernųjį „Girstutį“, Š. Mažutaičio manymu, plaukikų rezultatai automatiškai kils: „Pakeitus bet kokias sąlygas į geresnes, rezultatas visada auga ir augs. Ir tai nebūtinai lems baseinas, rezultatui įtakos gali turėti ir geresnės socialinės sąlygos. Atidarius baseiną plaukimas nuo to tik klestės.“
Kauno plaukimo mokyklos vadovo teigimu, naujasis baseinas turėtų gerokai pagerinti ir treniruočių sąlygas sportininkams, čia bus galima pasirengti tarptautinėms varžyboms 50 m baseine.
„Kai plaukikai, kurie treniruojasi 25 metrų baseine, pereina į 50 metrų baseiną, pastarajame pasijaučia labai gerai. Mes specialiai prieš čempionatus darome stovyklas, tam, kad sportininkai apsiprastų prie plaukimo ilgame baseine. Sportininkams užtenka savaitės, kad priprastų prie pasikeitusių sąlygų“, – teigė patyręs plaukimo specialistas.
Profesionalus galima išugdyti ir Lietuvoje
Š.Mažutaitis įsitikinęs – pasiekti aukštų rezultatų galima ir treniruojantis Lietuvoje: „Vytautas Janušaitis, Saulius Binevičius, dar ne vienas plaukikas, treniruodamasis Lietuvoje, pasiekė aukščiausią lygį. Tai, kad išugdome Europos jaunių čempionus, Europos čempionatų prizininkus, yra geriausias įrodymas, kad ir čia įmanoma pasiekti įspūdingų rezultatų. Dabar auga nauja karta jaunų, gabių sportininkų, kurie gali daug nuveikti.“
 |
| Ingos Bartuševičiūtės nuotr. /„Girstučio“ baseinas. |
Pasak Š.Mažutaičio, trenerių profesionalumas Kauno plaukimo mokykloje yra tiktai aukšto lygio: „Išvažiavę į Ameriką plaukikai kartais pastebi, jog ten treneriai nėra idealūs, gal mūsų net geresni, taigi ne vienas lietuvis treneris nepamaišytų ir užsienio universitetui.“
Kalbėdamas apie priežastis, kurios lemia sportininkų migraciją į užsienį, plaukimo mokyklos vadovas kalbėjo, kad tai greičiau socialinė, o ne trenerių problema: „Sportininkas, baigęs vidurinę mokyklą, išvažiuoja studijuoti į Ameriką ar kitą užsienio šalį ir ten nemoka už mokslą. Jis yra viskuo aprūpintas, jam sudaromos idealiausios sąlygos treniruotis, o Lietuvoje visa tai nėra užtikrinama. Jei sugebėtume čia sportininkams sudaryti tokias socialines sąlygas, kokios yra užsienyje, manau, niekas nevažiuotų.“
Kelerius metus už Atlanto praleido dabar Kauno plaukimo mokyklos trenere dirbanti buvusi olimpietė Rugilė Mileišytė-Binevičienė. Ji, baigusi mokyklą Lietuvoje, išvyko studijuoti į Vašingtoną.
„Nuo pat atvykimo į Ameriką sportininkas yra aprūpintas nuo galvos iki kojų. Duodama visa apranga – sportinis kostiumas, sportbačiai, maudymosi kostiumėliai, kepuraitės. Universitetuose yra didelės salės, po du ar net tris baseinus. Treniruotes prižiūri dažniausiai ne vienas, bet du treneriai. Taip pat suteikiamas apgyvendinimas“, – pasakojo R. Mileišytė-Binevičienė.
Universitete, kuriame studijavo Pekino olimpiados dalyvė, yra įvairių sporto šakų komandos: „Universitetas turi bene 10 skirtingų sporto bazių – plaukimo, lengvosios atletikos, teniso, amerikietiško futbolo, europietiško futbolo, imtynių, beisbolo, krepšinio, irklavimo, golfo ir t.t. Ten labai didelis susidomėjimas studentų sportu, tribūnos būna sausakimšos. Net mažuose miesteliuose pastatyti stadionai, sporto salės.“
Beje, Amerikoje lengvatų sportininkams universitetas nesuteikia. Atvirkščiai – jeigu mokslo pažymių vidurkis krenta, studentams neleidžia sportuoti. Tad mokslams taip pat tenka skirti labai daug dėmesio.
Kauno valdžios požiūris – teigiamas
Š.Mažutaitis džiaugėsi teigiamu Kauno miesto valdžios požiūriu į plaukikų poreikius: „Jei baseinų problemas visa Lietuva spręstų taip, kaip Kaunas, tai problemos net nebūtų. Tačiau Vyriausybė galėtų žiūrėti į sporto problemas kitaip.“
Lietuvos valdžios požiūris į baseinų būklę toks pats, kaip į kelius. Nėra taip, kad sakytų – imkime ir suremontuokime viską iki galo. Dažniausiai darbai daromi etapais.
Kauno plaukimo mokyklai priklauso trys baseinai – Dainavoje, Vilijampolėje ir Šilainiuose. Šiuo metu geriausias mieste esantis baseinas – Dainavoje. Jis renovuotas 2005 metais. Vilijampolės baseinas, pasak Š.Mažutaičio, kol kas atnaujintas tik iš dalies, tačiau tikimasi, jog šiais metais pavyks sutvarkyti ventiliaciją bei šilumos tinklus. Taip pat yra paruoštas techninis projektas Šilainių baseino remontui, gautas leidimas statyboms, tačiau pinigų šios bazės renovacijai vis neatsiranda.
Š.Mažutaičio nuomone, šiuos dalykus turėtų spręsti politikai: „Vis tiek Šilainių baseiną reikės kada nors renovuoti, nes čia viskas įrengta dar sovietiniais laikais, taigi vis tikimės ir laukiame.“
Kaune plaukimas visada buvo populiarus
„Girstučio“ baseinas turėtų tapti traukos centru ne tik sportininkams, bet ir plaukimo mėgėjams, nes kiti miesto baseinai nuolat perpildyti, sudėtinga rengti treniruotes.
„Ateina labai daug vaikų, o baseinai maži, be to ir miestelėnai nori tobulinti savo plaukimo įgūdžius, gerinti sveikatą. Be to, po Rūtos Meilutytės pergalių vaikų dar padaugėjo, nors plaukimas Kaune ir taip visada buvo populiarus“, – sakė Š. Mažutaitis.
Kauno plaukimo mokykloje yra virš 1000 besitreniruojančių vaikų, iš kurių 123 siekia aukštų rezultatų. Iš perspektyviausių Š. Mažutaitis įvardino Vaidotą Blažį, Gytį Stankevičių, Vaivą Gimbutytę, Tadą Duškiną, Ugnę Mažutaitytę. Taip pat yra būrys jaunesnių perspektyvių vaikų. „Jei šių sportininkų mąstymas nepakeis ir jie nesusirgs žvaigždžių liga, jie gali daug pasiekti. Bet daugeliui sportininkų tokie pagyrimai atsiliepia. Tie plaukikai, kurie laimi Lietuvos čempionatus, gerina šalies rekordus įvairiose amžiaus grupėse, ir yra perspektyvūs“, – paaiškino Š. Mažutaitis.
Per savaitę plaukikai treniruojasi daugiausia 10, o mažiausiai – 6 kartus. Viena treniruotė trunka 3 valandas, tačiau, jeigu per dieną sportininkas treniruojasi du kartus, jo pratybos trunka po pusantros valandos.
