Jiems teko didesnis malonumas už tą, kurį žmonės patiria įprastų skrydžių oro balionais metu. Keleiviai galėjo ne tik apžiūrėti savo gyvenamas apylinkes ir iš aukštai pamatyti Baltijos jūros lopinėlį, Kuršių marias bei Kuršių neriją, bet ir pasigėrėti bemaž 30 varžybose dalyvaujančių balionų, skrendančių tekančios saulės fone.
Marijampolės oreivių klubo vadovo Rimo Kostiuškevičiaus pilotuojamas oro balionas iš Minijos slėnio Gargžduose pakilo prieš pat 6 val. Pirmiausia teko iš priekabos ištraukti ir surinkti baliono krepšį, pritvirtinti ir pripūsti kupolą, kad šis, prisipildęs karšto oro, gražiai pakibtų virš galvų.
Septyni žmonės, įskaitant pilotą, – nemenkas krovinys net didžiuliam balionui. Kiek R.Kostiuškevičius bekaitino orą kupole, krepšys niekaip nenorėjo pajudėti. “Na, prisipažinkite, – kas šiandien pusryčiavote?” – tariamai pyktelėjęs klaustelėjo jis, tačiau, keleiviams dar nepradėjus teisintis, balionas pagaliau atsiplėšė nuo žemės ir nusklendė aukštyn.
Varžybų dalyviai startavo dar po kelių minučių, tad jie visą laiką mus vijosi. Jau gerokai nuskridus nuo starto vietos pilotas paragino keleivius, kurių dauguma skrido pirmą kartą, atsisukti atgal. Šie tik aiktelėjo pamatę tekančios saulės spindulių nutviekstus balionus. Vėliau viena iš keleivių pažadėjo to vaizdo niekada nepamiršti ir pripažino, kad vien dėl to vertėjo pakirsti dar prieš 4 val.
Iš viršaus puikiai matyti nesibaigiantys javų laukai, kur ne kur tamsuojantys arimai, žolę rupšnojančios karvės ir nežinia kokiu tikslu išminti apskritimai. “Matyt, ateivių darbas”, – šmaikštavo kai kurie keleiviai. Viena moteris svarstė, ar nereikėtų paskambinti “skrydį padovanojusiai panelei, kad pažiūrėtų, kaip tėvai skrenda”.
Nusileidimui R.Kostiuškevičius parinko didžiulę pievą netoli automagistralės Kaunas-Klaipėda, netoli greta kelio esančio aerodromo. Prieš tai jis dar brūkštelėjo krepšio apačia per pakely augančius gluosnius, bet jų apskabyti taip ir nespėjome – teko ruoštis grįžti ant žemės.
Pilotas įspėjo saugumo sumetimais įsikibti į krepšio viduje pritvirtintas virves ir pritūpti – kad, jei balionas virstų ant šono, liktume krepšio viduje. Tačiau, nepaisant stiproko vėjo, R.Kostiuškevičius balioną nutupdė ne mažiau sklandžiai nei ramesniu oru, tik prieš galutinai sustodami kelis kartus trinktelėjome į žemę.
