Apie sėkmės priežastis jaunieji čempionai kalbėjo lyg susitarę: buvome it kumštis, todėl ir laimėjome.
„Gera gynyba, susikaupimas kiekvienoms rungtynėms ir komandinė dvasia – tai buvo mūsų raktas į sėkmę. Po truputį, po truputį susiklijavome, ir tapome vienu kumščiu. Žaidė gerai ne kiekvienas atskirai, gerai žaidė visa komanda“, – kalbėjo rinktinės kapitonas ir pagrindinis įžaidėjas Dominykas Zupkauskas.
Vienas geriausių komandos kovotojų dėl atšokusių kamuolių Domantas Pavlovskis antrino: „Pergalę lėmė didelis ir nuoširdus komandinis darbas. Kiekvienas atliko savo užduotis, kiekvienas stengėsi iš visos širdies. Nė vienas nepasidavėme, kai buvo sunku, nors tokių akimirkų išties buvo. Buvo sunku neatsipalaiduoti, neprarasti savitvardos ir nepalūžti. Prieš rusus žaisdami atsilikinėjome, bet sugebėjome atsitiesti“.
27 taškus finale įmetęs Tautvydas Paliukėnas pripažino, kad tai buvo vienos iš geriausių rungtynių jo gyvenime, tačiau savo vaidmens taip pat nesureikšmino.
„Čia žvaigždžių nėra. Tai viena komanda. Dėl to ir laimėjome. Buvo viena užduotis – žaisti komandai ir laimėti“, – kalbėjo T.Paliukėnas, pridūręs, jog turnyras nebuvo lengvas.
„Viskas buvo sunku, bet viską perėjome“, – teigė jis.
Stengėsi išlaikyti lietuvišką žaidimo braižą
„Važiuodami čia nežinojome savo priešininkų, ir buvo labai sunku nuspėti turnyro baigtį, – kalbėjo rinktinės treneris Gintaras Razutis. – Tai buvo lipimas į viršų dideliais žingsniais. Iš pradžių nežaidėme labai gerai, daug klydome, bet vėliau vaikinai emociškai nurimo ir ėmė žaisti tokį krepšinį, kokį geriausiai moka. Smagu, kad komanda susiklijavo ir siekė vieno tikslo.
Čia žvaigždžių nėra. Tai viena komanda. Dėl to ir laimėjome. Stengėmės išlaikyti lietuvišką žaidimo braižą – akiai patrauklų krepšinį. Aišku, kiek tai leido varžovai. Kai kurie iš jų buvo metais vyresni, taigi ir fiziškai stipresni, todėl nebuvo lengva. Bet vaikinai nepalūžo ir įrodė, kad ir būdami jaunesni gali būti stiprūs.
Prieš finalą akcentavome ramybę, žaidybinę drausmę, prašėme nepanikuoti, net jei sunku bus, išlaikyti savo žaidimo braižą. Pavyko tai padaryti ir turime rezultatą“.
Pasak jo, sunkiausios ir treneriams, ir žaidėjams buvo rungtynės su rusais. „Nors tai buvo grupės rungtynės, tai buvo tarsi ketvirtfinalis. Būtume pralaimėję, būtume kovoję tik dėl paguodos vietų. Tai kėlė psichologinę įtampą, bet mes susitvarkėme“.
„Sunku pasakyti, ar visi žaidėjai spėjo atsiskleisti, – tęsė treneris. – Kam geriau sekėsi, tiems davėme daugiau žaisti, tie ir atsiskleidė. Kuriais labiausiai tikėjome, tie geriausiai ir sužaidė“.
G.Razutis nedrįso spėlioti, kurie šios rinktinės žaidėjų ateityje pasieks daugiausiai. „Negaliu atsakyti į šį klausimą. Tai priklausys tik nuo jų. Jie yra geri vaikai, bet kaip toliau klostysis jų sportinis kelias, priklausys tik nuo jų pačių“.
Mums ta daina reiškia labai daug. Manau, kiekvieno žaidėjo širdyje užsidegė liepsnelė, kai salėje suskambo „3 milijonai“Eilinį kartą įveikti... serbai
Finale vaikinai įveikė principinius Lietuvos krepšinio varžovus – Serbijos krepšininkus. Pastaruoju metu šių krepšinio mokyklų akistatoje akivaizdžiai pranašesni lietuviai.
Būtent serbus pasaulio U-19 čempionato Latvijoje finale palaužė Jono Valančiūno vedama rinktinė. Būtent serbus įveikė Kęstučio Kemzūros vadovaujama nacionalinė komanda praėjusių metų pasaulio čempionate Turkijoje, kai lietuviai ir serbai stojo į kovą dėl bronzos medalių.
„Taip, mums tai buvo pirmoji akistata su serbais. Bet su kuo žaidžiame, mums nebuvo didelio skirtumo. Mums buvo svarbu ateiti ir nugalėti. Mokame žaisti krepšinį ir tiesiog turėjome tai parodyti. Tai ir padarėme“, – kalbėjo vidurio puolėjas D.Pavlovskis.
Užaugo su „3 milijonais“
Nors viso turnyro metu organizatoriai atkakliai ignoravo Lietuvos delegacijos prašymus arenoje paleisti Marijono Mikutavičiaus „Tris milijonus“, finale ši daina pagaliau suskambo. Ir net kelis kartus.
Antruoju Lietuvos himnu vadinama daina buvo sukurta tuomet, kai šios rinktinės žaidėjams buvo vos 4-5 metai. Nepaisant to, jaunieji krepšininkai tikino, kad ši daina spėjo įaugti ir į jų širdis.
„Labai padėjo tai, kad ši daina suskambo rungtynių metu. Nuo pat mažens girdžiu tą dainą. Ji įkvepia“, – tikino D.Zupkauskas.
„Mums ta daina reiškia labai daug. Manau, kiekvieno žaidėjo širdyje užsidegė liepsnelė, kai salėje suskambo „3 milijonai“, – teigė D.Pavlovskis.
U-19 rinktinė pavyzdys įkvepia
Mums šių metų U-19 rinktinė yra pavyzdys. Manau, mes galime pabandyti pakartoti tai, ką pasiekė jie.Treneris G.Razutis nespėlioja, kiek daug ši rinktinė pasieks ateityje. „Neaišku, ar jie visi išsilaikys rinktinėje. Galbūt šioje amžiaus grupėje vėliau išryškės ir nauji lyderiai, kurių šioje komandoje nebuvo“, – sakė treneris.
Kazio Maksvyčio vadovaujama U-19 rinktinė, kuri šiemet laimėjo pasaulio čempionato auksą, o prieš tai tapo Europos U-16 ir U-18 čempione, savo pergalingus žygius taip pat pradėjo olimpiniame festivalyje. 2007 m. finale ši komanda palaužė ispanus.
Tiesa, tuometinėje rinktinėje dar nebuvo Jono Valančiūno, ir joje žaidė vos keturi būsimieji pasaulio čempionai – Dovydas Redikas, Edgaras Ulanovas, Vytenis Čižauskas bei Renaldas Simanavičius.
„Mums šių metų U-19 rinktinė yra pavyzdys. Manau, mes galime pabandyti pakartoti tai, ką pasiekė jie. Mūsų komandoje susirinkę vaikinai – talentingi. Jei išliks tokia pat komandinė dvasia, galime eiti toli“, – sakė D.Zupkauskas.
* * *
Auksą iškovojo: Domantas Sabonis, Tautvydas Paliukėnas, Deividas Žemgulis, Antanas Krimelis, Domantas Pavlovskis, Dominykas Zupkauskas, Mantas Montvila, Edvinas Rupkus, Kasparas Krasauskas, Mantas Šerkšnas, Raimundas Žuklevičius, Aidas Einikis, bei treneriai Gintaras Razutis ir Remigijus Bardauskas.
