Paklausta, kaip vertina tarptautinio Vilniaus maratono trasą, D.Lobačevskė neslėpė: ji čia atvažiavusi ne rekordų siekti, tad trasa jai pasirodžiusi normali. „Šis gruntas man nelabai tinka, bet čia man buvo labiau treniruotė, tad viskas puiku“, – šypsojosi šių metų Londono olimpinių žaidynių dalyvė.
D.Lobačevskė teigė dar nepasiilgusi sporto ir bėgimo, o kadangi vos prieš mėnesį bėgo maratoną Londone, šįkart pasirinko pusę trasos. Labiausiai sportininkę nudžiugina tai, kad bėgti susirinko išties daugybė entuziastų.
„Labai smagu, labai esu patenkinta, kad tiek mėgėjų atsirado, bėga užtikrintai, net reikia su jais pakovoti. Man labai smagu matyti ir kai Vingio parke bėgioja ne vienas ar du, o 20–30 ir dar daugiau žmonių“, – kalbėjo bėgikė.
Sportininkės manymu, Vilniaus maratonas galėtų prilygti kitiems didžiosiose Europos ir pasaulio sostinėse rengiamiems maratonams. Tam tereikėtų didesnio prizinio fondo, nes tai pritrauktų stiprius sportininkus. „Tuomet atvažiuos ir juodaodžių, ir tarptautinio lygio elitinių bėgikų. Paprastiems bėgikams tas prizinis fondas neturi įtakos ir skirtumo, tačiau mums, bėgikams, svarbu, nes tai mūsų duona“, – po finišo tarptautiniame Vilniaus maratone kalbėjo D.Lobačevskė.
