Abu mūsų sportininkai Kinijoje lankosi antrą kartą – prieš metus šioje šalyje abu dalyvavo jaunimo pasaulio čempionate. Tuomet Vuhano mieste ir A. Tamašauskaitė, ir D. Vaivada asmeninėse varžbose užėmė 13-ąsias vietas, o merginų estafetėje Aurelija su Ieva ir Emilija Serapinaitėmis tapo pasaulio vicečempione.
„Įspūdžiai apie Nandzingą – labai geri, miestas puikiai parengtas olimpinėms žaidynėms – visas išpuoštas plakatais, lempelėmis. Viskas labai gražu, žmonės – malonūs ir paslaugūs“, – pirmaisiais įspūdžiais dalinosi A. Tamašauskaitė.
Gyvenimo sąlygomis sportininkai nesiskundžia, tik D. Vaivada norėtų kiek įvairesnio maisto.
„Sąlygos – tikrai geros, miegame gerai, tik maitinimas galėtų būti šiek tiek geresnis. Maistas kiekvieną dieną beveik tas pats, atsibosta valgyti vis tą patį“, – sakė penkiakovininkas.
„Yra ir kinų maisto, bet nelabai norisi prieš varžybas jo ragauti. Renkuosi europietišką“, – šypsojosi D. Vaivados kolegė.
Sportininkai Nandzinge gyvena kambariuose po du, iš olimpinio kaimelio į treniruotes keliaujama nemokamais autobusais.
„Treniruojamės kasdien po 6 valandas, dažbiausiai specialioje treniruočių bazėje. Varžybos vyks olimpiniame stadione, kurį išbandėme pirmadienį“, – pasakojo D. Vaivada.
Belaukdami savo varžybų, penkiakovininkai Nandzinge turi laiko ir pramogoms.
„Buvome Nandzingo senamiestyje, aplankėme Konfucijaus šventyklą, pasivaikščiojome po parduotuves. Stengiamės bendrauti su visais žaidynių dalyviais, esame labai draugiški, nors daugiausia bendraujame tarpusavyje. Kai būna laisvo laiko, vykdome įvairias užduotis, kad gautume „yogger“ taškų, ir einame atsiimti prizų“, – dėstė penkiakovininkas.
„Yra daug kultūrinės veiklos, vyksta įvairūs užsiėmimai, renginiai. Teritorijoje, kurioje gyvename, rengiami įvairių šalių žaidimai, per kuriuos susirandame daug draugų. Vykdome įvairias kūrybines užduotis, veikti tikrai yra ką“, – pritarė A. Tamašauskaitė.
Lietuviai jau prisitaikė prie 5 valandų laiko skirtumo ir su nekantrumu laukia savo startų. Jiems artėjant didėja ir jaudulys,
„Savijauta gera, o kaip seksis pamatysime per varžybas. Labai tikiuosi, kad varžybų metu nebus karšta, – kalbėjo D. Vaivada. – Kai negalvoju apie varžybas, jaudulio nėra. Bet kai pagalvoju, jis atsiranda. Kuo arčiau varžybų – tuo didesnis. Tačiau jaudinasi visi, todėl nėra ko bijoti. Aišku, būtų buvę labai gerai, jei mūsų varžybos būtų vykę pačioje žaidynių pradžioje, tada būtų rami galva“.
„Esu pasirengusi, kovosiu ir stengsiuosi pasiekti kuo geresnį rezultatą, – kaip visada ambicingai nusiteikusi A. Tamašauskaitė. – Jaudulio kol kas nėra, bet artėjant varžyboms, manau, atsiras ir vis didės. Ilgas laukimas, aišku, truputį vargina, bet yra kaip yra.“
