„Turėjau vienintelį šansą gyvenime, – BBC pasakojo Austrijoje gyvenantis 70-metis pilotas. – Tai – nepaprastai sunkus dalykas, labai sunkus projektas. Reikia tinkamo baliono, tinkamo oro ir tinkamos paramos. Tai buvo labai sunku ir nemanau, kad kas nors imtųsi pakartoti šį nuotykį. Nuoširdžiai tuo abejoju.“
Lygiai prieš mėnesį įvykęs skrydis užtruko 25 minutes. Per tą laiką I.Trifonovas paniro į olą, nusileido iki žemiausio jos taško 206 metrų gylyje, palietė žemę ir pakilo.
Šiam projektui oreivis turėjo specialų oro balioną – mažesnį už įprastus ir be tradicinio pinto krepšio, kuriame stovi pilotas ir keleiviai. I.Trifonovas sėdėjo tiesiog ant dviejų dujų balionų, prilaikomų metalinių cilindrų.
Nelengva buvo ne tik oloje, bet ir ruoštis skrydžiui. 60 metrų pločio urvo anga yra 760 metrų nuo jūros lygio aukštyje, iki jos neveda joks kelias. 260 kg sveriančią įrangą atgabeno alpinistams padedantys žmonės.
Dėl netoliese esančių bemaž 2 km aukščio viršukalnių ūžavo stiprūs vėjai. I.Trifonovui skrendant į patį urvą, vėjas nurimo, bet jam teko saugotis aštrių uolų ir krūmynų. Pilotas stengėsi, kad baliono kupolas nepaliestų sienų, – tam jis naudojo 9 metrų ilgio vamzdį, bet leidžiantis gilyn urvas taip susiaurėjo, kad pavirto į tunelį ir vamzdis tapo bevertis.
„Penkis kartus atsitrenkiau į uolas ir krūmus – tuomet mano širdis plakė didžiausiu įmanomu greičiu, bet galiausiai man pasisekė ir išsigelbėjau“, – pasakojo pats oreivis.
Bet tai dar nebuvo pabaiga – pakilęs į viršų, jis vėl pateko į stiprų vėją, taigi teko leistis akmenimis nusėtoje stačioje įkalnėje. I.Trifonovas patyrė įvairių sužeidimų, bet pasiekęs žemę sugebėjo atsidurti slėnyje.
Bulgaro žygį, kurį jis vertina kaip giliausiai po žeme ir ilgiausiai tokiomis sąlygomis įvykusį skrydį oro balionu, įvairiais kampais įamžino 10 kamerų. Pilotas ketina visą informaciją perduoti Gineso rekordų knygos sudarytojams.
I.Trifonovui tai būtų jau penktas rekordas. Pasak grindtv.com, jis pirmasis 1989 metais oro balionu perskrido Viduržemio jūrą, 1996-aisiais – Šiaurės ašigalį, o 2000-aisiais – Pietų ašigalį. Be to, pilotas pirmasis skrido virš Jeruzalės, Didžiosios kinų sienos ir Kremliaus.
