Sportininkas prisipažino, kad jam ypač malonu lenktyniauti Lietuvos keliuose, o apie poilsį tepasakė: „Pailsėti spėsiu, reikia išnaudoti progą palenktyniauti namuose“.
– Tarp lenktynių dalyvių esi vienintelis profesionalas, kaip sugalvojai dalyvauti šiose mėgėjų varžybose? – paklausėme R. Navardausko.
– Tarp mėgėjų irgi yra gero lygio sportininkų. Jau vien tokio legendinio dviratininko, kaip estas Jaanas Kirsipuu, dalyvavimas šiose lenktynėse daug ką pasako. Tiesa, sportininkas jau yra atsisveikinęs su didžiuoju sportu, tačiau dar mina pedalus savo malonumui. Man visada malonu grįžti į Lietuvą ir dalyvauti varžybose.
Lietuvos dviračių sporto federacija paprašė, jog atstovaučiau šalies rinktinei ir dalyvaučiau šiose varžybose. Mano klubas „Garmin Cervelo“ neprieštaravo, ir atvažiavau. Pakvietimus gavo ir kiti mūsų dviratininkai, lenktyniaujantys užsienio klubuose. Vieni atvažiavo, o kiti ne, jų, matyt, neišleido klubai.
– Ar tau patinka šios atgaivintos varžybos?
– Tai labai graži idėja, pareikalavusi didelių pastangų. Šios daugiadienės lenktynės – tai puikus mūsų dviračių sporto populiarinimas. Ypatingai gerą įspūdį paliko prologo varžybos Vilniaus gatvėmis. Pirmą sykį jose myniau dviračio pedalus. Retas atvejis, kad varžybos vyktų centrinėmis sostinėmis gatvėmis, o visi finišuotume prie Seimo rūmų.
Tačiau pasigedau daugiau žiūrovų. Trūko išsamesnės informacijos apie šias varžybas. Kai prieš lenktynes visi rengėmės startui, žmonės prieidavo prie mūsų ir klausdavo, vyrai, kas čia bus?
– Ar nerizikuoji dalyvauti šiose lenktynėse po „Tour de France“ daugiadienių varžybų?
– Po Lenktynių Prancūzijoje dar nesu pailsėjęs, sunku spręsti, kokia bus mano savijauta per kitus etapus. Kova dar tiktai prasideda, bet gražiame dviratininkų būryje važiuoti smagu.
– „Tour de France“ daugiadienių lenktynių tikriausiai neužmirši visą savo gyvenimą, juk keliolika dieną kovojai su viso pasaulio dviračių sporto grandais?
– Taip, pirmieji lenktynių įspūdžiai yra neišdildomi. Per varžybas reikėjo daug kentėti ir iškentėti. Be galo džiaugiuosi, kad pavyko baigti lenktynes, nors klubas man tokių uždavinių ir nekėlė. Padėjau komandos draugams. Sportininkams didžiausia svajonė yra laimėti varžybas. Ar tai būtų olimpinės žaidynės, ar pasaulio čempionatas, ar „Tour de France". Mūsų klube iš 29 dviratininkų, kurių beveik kiekvienas yra žvaigždė, dalyvauti lenktynėse buvo atrinkti devyni, tarp kurių patekau ir aš.
– Tave, šių prestižinių varžybų debiutantą, po lenktynių gyrė Tomas Vaitkus, jokių priekaištų nesusilaukei iš kubo vadovų. O pats ar esi patenkintas savo pasirodymu?
– Taip, mažai kas tikėjo, jog sugebėsiu baigti lenktynes. Buvo momentų, kai jaučiausi pavargęs ir norėjosi baigti lenktynes. Tačiau ištvėriau, mintyse sumečiau, kad būtinai reikia važiuoti tol, kol dar yra jėgų, kol jos manęs dar neapleido.
– Po „Baltic Chain Tour“ prologo varžybų, kuriose užėmei antrą vietą, mačiau, kad tau skirtas gėles atidavei vienai iš merginų. Ar tai tavo draugė?
– Ne, tai mano klasiokė. Neseniai turėjome klasės susitikimą, pasakiau, kad dalyvausiu „Baltic Chain Tour“ lenktynėse, tai viena iš klasiokių, gyvenanti Vilniuje ir atėjo pasižiūrėti varžybų. Klasės draugai – visada artimi žmonės.
– Vilniuje po lenktynių buvo surengtas populiaraus Lietuvos atlikėjo Deivio koncertas, ar likai jo pasižiūrėti?
– Buvo jau vėloka, laukė vakarienė, reikėjo eiti ilsėtis ir rengtis pirmo etapo lenktynėms į Panevėžį. O tie, kurie atėjo pasižiūrėti koncerto, turėjo puikų reginį.
– Ar per lenktynes Lietuvos nacionalinė rinktinė bus vienas kumštis, ar plente dirbsite kas sau?
– Dirbsime išvien. Man nėra jokio skirtumo, kas laimės lenktynes, svarbu, kad tai būtų mūsų komandos dviratininkas. Kaip ir per „Tor de France“ lenktynes, dabar irgi stengsiuosi padėti savo komandos draugams. Nors pergalė yra įskaitoma vienam, tačiau dviračių sportas yra komandinis sportas, todėl stengsimės išnaudoti kiekvieną šansą pergalei pasiekti.
– Ar tavo planuose yra šiemetinis dalyvavimas pasaulio čempionate, ar tą laiką paskirsi savo poilsiui?
– Reikia poilsio, aš dabar jau esu praradęs savo sportinę formą. Jeigu jinai kils ir komanda nutars, kad reikia dalyvauti pasaulio čempionate, tai dalyvausiu. O jeigu ne, tai gal ir praleisiu.
– Jau pirmadienį po lenktynių vėl grįši į Ispaniją, kurioje dabar gyveni. Kokios lenktynės tavęs dar lauks šį sezoną?
– Grįšiu ir kurį laiką ilsėsiuosi, o po to vėl prasidės varžybos. Toks mūsų, dviratininkų, gyvenimas. Labai smagu buvo gimtojoje Kvėdarnoje. Atšvenčiau savo mamos gimtadienį, paragavau įvairiausių jos pagamintų skanėstų, gerai išsimiegojau. Namai yra namai, juose visada smagu pabūti.
