Lietuvos rinktinės vyr. treneris Miglius Astrauskas, ieškodamas pralaimėjimo priežasčių, paminėjo dvi svarbiausias – trumpas atsarginių žaidėjų suolelis bei susižaidimo stoka.
Šios varžybos baigėsi, reikia žiūrėti į priekį. Dar šansų turime. Reikia tik tai nenuleisti galvos ir žaisti toliau, – sakė Arūnas Vaškevičius.„Ispanai šiam atrankos ciklui ruošėsi 4 savaites, o mes – tik 2 dienas, – ne itin gero žaidėjų susiklausymo aikštelėje priežastį pateikė strategas. – Aišku, vyrai žaidė labai kovingai. Pirmas kėlinys buvo tikrai neblogas. Nors iš pat pradžių atsilikinėjome, tačiau tai buvo dėl jaudulio. Vėliau pritrūko jėgų ir pradėjome pralaiminėti mikrodvikovas. Neturint lygiavertės pamainos žaidėjams, buvo labai sunku. Antrame kėlinyje mes pralaimėjome „sausą“ atkarpą ir paleidome varžybas.“
Neabejotinas Lietuvos rinktinės lyderis varžybose su ispanais buvo vartininkas Arūnas Vaškevičius. Šis 35 metų sportininkas savo ekipos vartus sausus sugebėdavo apsaugoti net ir beviltiškiausiose situacijose.
„Manęs, kaip vartininko, dar negalima nurašyti“, – juokėsi A.Vaškevičius, išgirdęs, jog varžybose su ispanais jis atrodė it aukščiausią savo karjeros pakopą pasiekęs rankininkas.
Kaip ir komandos treneris, A.Vaškevičius pralaimėjimą teisino žaidėjų nuovargiu ir prastu susižaidimu.
„Labai apmaudu, kad pralaimėjome. Išseko jėgos ir dėl to padaugėjo klaidų, atsirado neužtikrintumas. Be to, pritrūko susižaidimo, mat susirinkome tik prieš pora dienų ir pradėjome šlifuoti žaidimą, – kalbėjo sportininkas. – Šios varžybos baigėsi, reikia žiūrėti į priekį. Dar šansų turime. Reikia tik tai nenuleisti galvos ir žaisti toliau“.
